Atstūmimas: kaip išgyventi, kai tave atstumia

Parašei. Atsakymo nėra. Pakvietei. Pasakė „ne“. Parodei simpatiją. Reakcija – šalta. Tas jausmas, kai tave atstumia, yra vienas blogiausių. Tai ne šiaip liūdesys. Tai fizinis skausmas, sumišęs su gėda ir klausimu: „Kas su manimi negerai?“.

Štai tiesa, kurią sunku priimti, bet būtina suprasti: patarimai kaip „tiesiog būk savimi“ ar „išlik pozityvus“ dažnai yra tušti ir neveiksmingi. Jie ignoruoja realų skausmą, kurį jauti. Jie nepaaiškina, kodėl po šešto iš eilės atsakymo „ne“ norisi tiesiog pasiduoti ir niekada daugiau nebandyti.

Šios pamokos tikslas – ne duoti tau stebuklingą formulę, kaip išvengti atstūmimo. Tokio dalyko nėra. Tikslas – duoti įrankius, kaip tai išgyventi. Kaip suprasti, kas vyksta tavo ir kito žmogaus galvoje. Ir kaip, po velnių, atsistoti ir eiti toliau, kai atrodo, kad tiesiog nebegali.

Kai tave atstumia, tavo smegenys patiria kognityvinį disonansą. Viena dalis sako: „Aš esu geras, protingas, įdomus žmogus“. Kita dalis gauna signalą: „Tavęs nenori“. Šis konfliktas sukelia didžiulį skausmą, ir lengviausias būdas jį išspręsti – nuspręsti, kad „su manimi kažkas negerai“. Tai loginė klaida.

Žmonės renkasi partnerius ne pagal „gerumo“ skalę. Jie renkasi pagal begalę subjektyvių, dažnai net neįsisąmonintų kriterijų. Štai keli pavyzdžiai, kodėl tave galėjo atstumti, ir tai neturi NIEKO bendra su tavo verte:

• Jie ieško visai kito tipo. Tu gali būti pats geriausias programuotojas pasaulyje, bet jei jiems reikia menininko, tavo įgūdžiai tiesiog neaktualūs. Tu gali būti raumeningas sportininkas, bet galbūt juos traukia liekni intelektualai. Kaip kažkas pasakė: „Tu negali būti ir raumeningas tėvelis, ir lieknas, mielas berniukas vienu metu“. Kiekvienas tipas turi savo auditoriją.
• Blogas laikas. Galbūt jie ką tik išėjo iš sudėtingų santykių. Galbūt jie yra susikoncentravę į egzaminus. Galbūt jų gyvenime vyksta kažkas, apie ką tu net neįtari.
• Tiesiog nėra „chemijos“. Potraukis yra iracionalus. Tai ne loginis sprendimas. Žmogus gali pripažinti, kad tu esi „kietas“, protingas ir gražus, bet tiesiog nejausti to nepaaiškinamo kibirkščiavimo. Ir tai nėra tavo kaltė.

Prisimink citatą: „Tu gali būti skaniausias persikas pasaulyje, bet visada bus žmonių, kurie nekenčia persikų“. Tai, kad kažkas nemėgsta persikų, nepadaro persiko blogu vaisiumi.

Kiekvienas „ne“ yra tiesiog informacijos vienetas. Skaudus, bet tik informacijos. Vietoj to, kad priimtum tai kaip nuosprendį („aš esu neatstumiamas“), pabandyk tai pamatyti kaip duomenis, kurie padeda tau judėti toliau.

• Atsakymas „ne“ taupo tavo laiką. Geriau gauti aiškų „ne“ dabar, nei savaites ar mėnesius gyventi nežinioje ir spėlioti. Dabar tu esi laisvas nukreipti savo energiją kitur.
• Atstūmimas yra filtras. Jei kažkas tavęs nenori dėl tavo pomėgių, išvaizdos ar asmenybės, puiku! Vadinasi, šis žmogus tau netinka. Tu ieškai to, kam patiksi būtent toks, koks esi.
• Tai yra žaidimas su labai maža tikimybe. Ypač jei priklausai mažumų grupei. Jei statistiškai tik 5% žmonių yra gėjai, tai reiškia, kad 95% tavo bandymų su atsitiktiniais žmonėmis bus nesėkmingi iš anksto. Tai ne tavo asmeninė nesėkmė, o tiesiog matematika.

Atstūmimo baimė paralyžiuoja. Ji verčia tave net nebandyti, o tai garantuoja 100% nesėkmę. Vienintelis būdas laimėti yra žaisti, o žaidimo dalis yra pralaimėjimai.

Gerai, teorija aiški. Bet ką daryti, kai skauda dabar?

Įrankis #1: Leisk sau jausti (bet su laiko limitu)

Tau skauda. Tai normalu. Užuot bandęs tai nuslopinti ar ignoruoti, duok sau leidimą jaustis blogai. Pasiklausyk liūdnos muzikos. Paverk. Pasiskųsk patikimam draugui. Bet nustatyk laiko limitą. Pvz., „Šį vakarą aš leidžiu sau būti visiška auka. Bet rytoj ryte atsikeliu ir judu toliau“.

Įrankis #2: Perkelk fokusą nuo meilės paieškų į savęs kūrimą

Tai nėra banalus patarimas „pirmiausia pamilk save“. Tai pragmatiška strategija. Kai nustoji ieškoti išorinio patvirtinimo ir pradedi investuoti į save, nutinka du dalykai:

1. Tu tampi įdomesnis. Kai turi aistrą, hobį, tikslą – ar tai būtų sportas, muzika, savanorystė, ar stalo žaidimai – tu natūraliai spinduliuoji energiją ir tampi patrauklesnis.
2. Atstūmimas praranda savo galią. Jei tavo laimė ir savivertė priklauso nuo to, ar kažkas tave pasirinks, kiekvienas „ne“ yra katastrofa. Bet jei tavo gyvenimas yra pilnas prasmingos veiklos, atstūmimas tampa tik nedideliu nepatogumu, o ne pasaulio pabaiga. Kaip sakoma: „Jei meilė tavęs neras, tai bent jau būsi įsimylėjęs save. O dažniausiai kitiems tai patinka“.

Įrankis #3: Desensibilizacija (sąmoningas pripratimas)

Kuo labiau bijai atstūmimo, tuo skaudžiau jis smogia. Geriausias būdas sumažinti baimę – susidurti su ja daug kartų mažomis, kontroliuojamomis dozėmis. Tai nereiškia, kad turi eiti ir specialiai provokuoti, kad tave atstumtų. Tai reiškia, kad turi priimti socialines rizikas, kurių baigtis nėra garantuota.

Pabandyk „skaičių žaidimą“: užsibrėžk tikslą ne „gauti teigiamą atsakymą“, o „gauti 10 atsakymų „ne“ per mėnesį“. Tai gali būti kvietimas į kiną, pasiūlymas kartu ruošti projektą ar tiesiog komplimentas. Kai tikslas tampa pats atstūmimas, jis praranda savo gąsdinančią galią. Kiekvienas „ne“ tampa ne nesėkme, o žingsniu arčiau tikslo. O pakeliui, tikėtina, gausi ir kelis „taip“.

Įrankis #4: Radikalus sąžiningumas su savimi

Kartais mes atstumiami ne dėl išorinių dalykų, o dėl to, kaip elgiamės. Būk sąžiningas su savimi. Ar tu rūpiniesi savo higiena? Ar esi empatiškas klausytojas, ar nuolat kalbi tik apie save? Ar tavo drabužiai tvarkingi? Tai nėra apie bandymą įtikti kitiems. Tai apie pagarbą sau. Kai rūpiniesi savimi – gerai miegi, sveikai valgai, randi tau tinkančius kvepalus, palaikai tvarką – tu siunti signalą ir sau, ir kitiems: „Aš esu vertas pastangų“.