Magiškasis realizmas ir istorinė satyra „Skardinis būgnelis“ („Die Blechtrommel“)

Günteris Wilhelmas Grassas (1927 m. spalio 16 d. – 2015 m. balandžio 13 d.) – vienas įtakingiausių ir kontroversiškiausių pokario vokiečių rašytojų, poetas, dramaturgas, skulptorius ir grafikas. 1999 m. jam suteikta Nobelio literatūros premija „už tai, kad žaismingomis juodomis pasakomis nutapė užmirštą istorijos veidą“.

Grassas gimė Dancige (dabartiniame Gdanske, Lenkijoje), vokiečių ir kašubų kilmės šeimoje. Paauglystėje, Antrojo pasaulinio karo metais, buvo pašauktas į Vermachtą, tarnavo „Waffen-SS“ divizijoje (šį faktą jis atskleidė tik vėlyvoje autobiografijoje, sukeldamas didelį skandalą). Po karo studijavo grafiką ir skulptūrą, vėliau atsidėjo rašymui. Aktyviai dalyvavo Vokietijos politiniame gyvenime, buvo socialdemokratų partijos rėmėjas.

Kūrybos bruožai

• Istorinė atmintis ir kaltės problema: Pagrindinė Grasso kūrybos tema – Vokietijos XX amžiaus istorija, ypač nacizmo laikotarpis, Antrasis pasaulinis karas ir pokario visuomenės bandymai susitaikyti su praeitimi, pripažinti kaltę.
• Magiškasis realizmas ir groteskas: Realybė jo kūriniuose dažnai persipina su fantastiniais, groteskiškais elementais, kurie padeda atskleisti istorijos absurdą ir žiaurumą.
• Nepastovus, subjektyvus pasakotojas: Dažnai naudoja nepatikimą, subjektyvų pasakotoją (kaip Oskaras „Skardiniame būgnelyje“), kuris pateikia savitą įvykių interpretaciją.
• Socialinė kritika: Grassas aštriai kritikuoja miesčioniškumą, konformizmą, politinę veidmainystę, nacionalizmą.
• Dancigo trilogija: „Skardinis būgnelis“ yra pirmoji dalis vadinamosios Dancigo trilogijos, kuriai taip pat priklauso apysaka „Katė ir pelė“ („Katz und Maus“, 1961 m.) ir romanas „Šuniški metai“ („Hundejahre“, 1963 m.). Šiuose kūriniuose Dancigas tampa mikrokosmosu, atspindinčiu platesnius istorinius procesus.
• Kalbos žaismingumas ir turtingumas: Grasso kalba yra gyva, vaizdinga, kupina dialektizmų, neologizmų, žodžių žaismo.
• Pikarestinio romano elementai: Kai kuriuose kūriniuose (ypač „Skardiniame būgnelyje“) juntama pikarestinio (šelmių) romano tradicijos įtaka – pasakojama apie herojaus klajones ir nuotykius marginalinėje visuomenės aplinkoje.

• „Katė ir pelė“ („Katz und Maus“, 1961 m.): Antroji Dancigo trilogijos dalis, apysaka apie paauglių brendimą karo metais.
• „Šuniški metai“ („Hundejahre“, 1963 m.): Trečioji Dancigo trilogijos dalis, sudėtingos struktūros romanas, aprėpiantis ilgesnį Vokietijos istorijos laikotarpį.
• „Rupūžės kurkimai“ („Unkenrufe“, 1992 m.): Romanas apie vokiečių ir lenkų santykius po Berlyno sienos griuvimo.
• „Mano šimtmetis“ („Mein Jahrhundert“, 1999 m.): Kiekvieniems XX amžiaus metams skirtas trumpas pasakojimas.
• „Svogūno lupimas“ („Beim Häuten der Zwiebel“, 2006 m.): Autobiografinis romanas, kuriame autorius atskleidė savo tarnybą „Waffen-SS“.

Bendras romano vaizdas

„Skardinis būgnelis“ (vok. „Die Blechtrommel“, 1959 m.) – tai epinis romanas, laikomas vienu svarbiausių XX amžiaus vokiečių literatūros kūrinių ir magiškojo realizmo šedevru. Kūrinys pasakojamas pirmuoju asmeniu – iš Oskaro Macerato, neįprasto berniuko, perspektyvos.

Būdamas trejų metų, Oskaras, protestuodamas prieš suaugusiųjų pasaulio veidmainystę ir smurtą, nusprendžia daugiau nebeaugti. Jis išsaugo vaiko kūną, bet jo protas vystosi. Oskaras turi du ypatingus ginklus: skardinį būgnelį, kuriuo jis muša ritmą, trikdydamas tvarką ir primindamas praeitį, bei balsą, galintį skaldyti stiklą. Per Oskaro akis ir jo būgnelio ritmus skaitytojas mato Dancigo (Gdansko) ir Vokietijos istoriją nuo XX amžiaus pradžios iki pokario, apimant Pirmąjį pasaulinį karą, nacizmo iškilimą, Antrąjį pasaulinį karą ir Vokietijos padalijimą.

Romanas yra groteskiškas, satyrinis, kupinas juodojo humoro ir alegorijų. Jis tyrinėja kaltės, atsakomybės, atminties, meno ir žmogiškosios prigimties temas sudėtingame istoriniame kontekste.

Erdvė ir laikas

• Veiksmo laikas: Pagrindinis veiksmas aprėpia maždaug pusę šimtmečio – nuo Oskaro gimimo 1924 m. iki jo pasakojimo laiko apie 1954 m., kai jis guli psichiatrijos ligoninėje. Romane detaliai vaizduojami tarpukario metai, Antrasis pasaulinis karas ir pokaris Vokietijoje.
• Veiksmo erdvė: Didžioji dalis veiksmo vyksta Dancige (Gdanske) – mieste, turinčiame sudėtingą vokiečių ir lenkų istoriją, kuris tampa tarsi visos Vokietijos mikrokosmosu. Taip pat vaizduojamos kitos vietos: Lenkijos kaimai, Vakarų frontas, pokario Vakarų Vokietija. Svarbi erdvė – Oskaro šeimos bakalėjos krautuvė, palėpė, kur jis slepiasi su būgneliu, vėliau – psichiatrijos ligoninė.

Pagrindinės temos ir idėjos

• Kaltė ir atsakomybė: Romanas kelia skaudžius klausimus apie vokiečių tautos kolektyvinę ir individualią kaltę dėl nacizmo nusikaltimų. Oskaro atsisakymas augti gali būti interpretuojamas kaip bandymas išvengti atsakomybės, likti amžinu vaiku, tačiau jo veiksmai dažnai turi rimtų pasekmių.
• Istorinė atmintis ir jos iškraipymas: Oskaras, kaip nepatikimas pasakotojas, pateikia subjektyvią istorijos versiją. Romanas tyrinėja, kaip prisimenama ir interpretuojama praeitis, kaip ji veikia dabartį. Būgnelis tampa atminties saugojimo ir priminimo įrankiu.
• Miesčioniškumo kritika: Aštriai kritikuojamas Vokietijos miesčioniškumas, prisitaikėliškumas, abejingumas blogiui, kas leido įsigalėti nacizmui.
• Meno ir menininko vaidmuo: Oskaras su savo būgneliu ir stiklą skaldančiu balsu gali būti suvokiamas kaip menininko figūra, kuri savo kūryba trikdo nusistovėjusią tvarką, demaskuoja veidmainystę, bet kartu gali būti ir destruktyvi.
• Groteskas ir absurdas: Istorija vaizduojama per groteskiškus, absurdiškus vaizdus, kurie pabrėžia jos žiaurumą ir beprasmybę. Oskaro fizinis nenormalumas, jo keisti poelgiai prisideda prie šios atmosferos kūrimo.
• Tapatybės problema: Oskaro tapatybė yra komplikuota – jis vaikas su suaugusiojo protu, vokietis ir kašubas (lenkų etnografinė grupė), stebėtojas ir dalyvis. Jo paieškos ir vidiniai konfliktai atspindi platesnes tapatybės problemas.
• Seksualumas ir kūniškumas: Romanas atvirai ir kartais šokiruojančiai vaizduoja seksualumą, kūniškus poreikius, kurie dažnai susipina su smurtu ir galios žaidimais.

Pagrindiniai veikėjai

• Oskaras Maceratas (Oskar Matzerath): Pagrindinis veikėjas ir pasakotojas. Neįprastas berniukas, kuris trejų metų nusprendžia nebeaugti. Jis yra protingas, pastabus, bet kartu ir egocentriškas, manipuliuojantis, kartais žiaurus. Jo skardinis būgnelis ir balsas, galintis skaldyti stiklą, tampa jo išraiškos ir poveikio pasauliui priemonėmis. Oskaras yra ir stebėtojas, ir aktyvus istorinių įvykių dalyvis (nors dažnai neigiamu būdu).

• Agnesė Macerat (Agnes Matzerath): Oskaro motina, kašubų kilmės. Ji yra aistringa, bet nelaiminga moteris, blaškoma tarp savo vyro Alfredo Macerato ir meilužio Jano Bronskio. Jos tragiškas likimas (miršta persivalgiusi žuvies, galbūt bandydama nusižudyti) atspindi moters padėties sudėtingumą ir vidinius konfliktus.

• Alfredas Maceratas (Alfred Matzerath): Oskaro oficialus tėvas, vokietis, bakalėjos krautuvės savininkas. Jis yra tipiškas miesčionis, prisitaikėlis, nacistų partijos narys. Nors myli Oskarą, dažnai jo nesupranta ir su juo konfliktuoja.

• Janas Bronskis (Jan Bronski): Oskaro motinos meilužis, lenkas, pašto tarnautojas. Jis yra romantiškas, jautrus, bet silpnavalis. Oskaras mano, kad Janas yra jo tikrasis tėvas. Janas tragiškai žūsta gindamas Lenkijos paštą Dancige karo pradžioje.

• Bebra: Nykštukas artistas, cirko trupės vadovas, tampantis Oskaro globėju ir mokytoju karo metais. Jis moko Oskarą išnaudoti savo ypatingus gebėjimus. Bebra įkūnija meno ir prisitaikymo prie žiaurios realybės temas.

• Rožytė Raguna (Roswitha Raguna): Nykštukė artistė, Bebros mylimoji, vėliau – Oskaro meilužė. Ji žūsta per sąjungininkų bombardavimą.

• Marija Tručinski (Maria Truczynski): Jauna mergina, kurią Alfredas Maceratas priglaudžia po Agnesės mirties ir vėliau veda. Ji tampa Oskaro pirmąja seksualine patirtimi ir pagimdo jam sūnų Kurtą (nors oficialiai Kurtas laikomas Alfredo sūnumi).

• Ponas Maceratas (Oskaro senelis iš motinos pusės): Kašubų ūkininkas, stiprus, žemiškas žmogus, įkūnijantis senąsias tradicijas.

• Ana Bronski (Oskaro močiutė iš motinos pusės): Įspūdinga, matriarchalinė figūra, turinti keturis sijonus, po kuriais slepiasi jos anūkas ir meilužiai. Ji simbolizuoja pirmapradę gyvybinę jėgą, prieglobstį.

Romano siužeto santrauka

Romanas pradedamas Oskaro pasakojimu iš psichiatrijos ligoninės, kur jis atsidūrė po karo, apkaltintas žmogžudyste. Jis prisimena savo gyvenimą nuo pat gimimo Dancige.

Būdamas trejų metų, per savo gimtadienį, Oskaras gauna skardinį būgnelį ir tą pačią dieną, protestuodamas prieš suaugusiųjų pasaulį, nusprendžia nebeaugti, imituodamas kritimą nuo rūsio laiptų. Jis išlaiko vaiko ūgį, bet jo intelektas vystosi. Jo būgnelis ir balsas, galintis skaldyti stiklą, tampa jo pagrindiniais ginklais.

Oskaras auga sudėtingoje šeimoje: jo motina Agnesė blaškosi tarp vyro Alfredo ir meilužio Jano Bronskio. Oskaras stebi jų santykius, kišasi į juos, dažnai sukeldamas tragiškas pasekmes. Jis dalyvauja politiniuose mitinguose, savo būgneliu trikdydamas nacistų maršus.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Oskaras tampa įvykių liudininku ir dalyviu. Jis mato Lenkijos pašto Dancige gynimą, kuriame žūsta Janas Bronskis. Vėliau jis prisijungia prie nykštukų cirko trupės, vadovaujamos Bebros, ir keliauja po okupuotą Europą, linksminindamas vokiečių kareivius. Čia jis patiria meilę su nykštuke Rožyte.

Po karo Oskaras grįžta į Vokietiją. Jis pradeda augti, bet jo kūnas įgauna kuprotą, nenormalią formą. Jis dirba akmenskaldžiu, modeliu dailės akademijoje, tampa džiazo būgnininku. Jo gyvenimas kupinas keistų nuotykių, meilės ryšių (su Marija, su sese Dorotėja), bet kartu ir kaltės jausmo bei vienatvės.

Galiausiai Oskaras apkaltinamas slaugės Dorotėjos nužudymu (nors nusikaltimą įvykdė kitas) ir uždaromas į psichiatrijos ligoninę, kur ir rašo savo prisiminimus. Romano pabaiga lieka atvira, Oskaras laukia savo trisdešimtojo gimtadienio, bijodamas Juodosios Virėjos – mirties personifikacijos.

Kūrinio interpretacijos

• Alegorinis Vokietijos istorijos paveikslas: Oskaras Maceratas ir jo likimas dažnai interpretuojami kaip alegorinis Vokietijos XX amžiaus istorijos atspindys. Jo atsisakymas augti gali simbolizuoti vokiečių tautos nenorą prisiimti atsakomybę už praeitį, infantilumą. Jo būgnelis – tai bandymas išsaugoti atmintį, protestuoti, bet kartu ir destruktyvi jėga.
• Menininko vaidmuo visuomenėje: Oskaras kaip menininkas (būgnininkas, stiklo skaldytojas) yra ir stebėtojas, ir provokatorius. Romanas kelia klausimą apie menininko atsakomybę, jo santykį su valdžia ir visuomene.
• Kaltės ir atpirkimo problema: Nors Oskaras dažnai elgiasi amoraliai ir net žiauriai, jis kartu yra ir auka, ir budelis. Romanas nesiūlo lengvų atsakymų į kaltės ir atpirkimo klausimus, palikdamas juos spręsti skaitytojui.
• Groteskas kaip tiesos atskleidimo būdas: Groteskiški, absurdiški vaizdai ir situacijos padeda demaskuoti visuomenės veidmainystę, istorijos žiaurumą ir beprasmybę. Juokas ir siaubas romane dažnai eina greta.
• Individualios ir kolektyvinės atminties santykis: Oskaro subjektyvus pasakojimas susiduria su oficialia istorijos versija. Romanas tyrinėja, kaip formuojasi atmintis, kaip ji gali būti iškraipoma ir kokia jos reikšmė dabartyje.

Simboliai romane

• Skardinis būgnelis: Pagrindinis romano simbolis. Tai Oskaro protesto, atminties, meno, bet kartu ir destrukcijos, infantilumo įrankis. Būgnelio ritmas gali tiek griauti, tiek kurti.
• Stiklą skaldantis balsas: Oskaro ypatingas gebėjimas, simbolizuojantis jo galią, protestą, bet kartu ir agresiją, naikinimą.
• Atsisakymas augti: Simbolizuoja nenorą prisiimti atsakomybę, baimę prieš suaugusiųjų pasaulį, bandymą išsaugoti vaikišką nekaltumą (nors Oskaras toli gražu nėra nekaltas).
• Juodoji Virėja: Mirties, baimės, grėsmės personifikacija, nuolat persekiojanti Oskarą.
• Dancigas (Gdanskas): Sudėtingos istorijos miestas, tampantis visos Vokietijos ir Europos likimo metafora.
• Močiutės Anos keturi sijonai: Prieglobsčio, saugumo, pirmapradės moteriškosios jėgos simbolis.

Günterio Grasso „Skardinis būgnelis“ yra sudėtingas, bet labai turtingas kūrinys, tinkantis analizuoti įvairias temas:

1. Istorinės atminties ir kaltės problema XX amžiaus literatūroje.

• Temos plėtojimas: Analizuoti, kaip romanas vaizduoja Vokietijos nacistinę praeitį, kolektyvinės ir individualios kaltės klausimus, bandymus susitaikyti su istorija.
• Argumentavimas remiantis kūriniu:
  • Oskaro kaip nepatikimo pasakotojo vaidmuo, jo subjektyvi istorijos interpretacija.
  • Miesčioniško prisitaikėliškumo (Alfredo Macerato pavyzdys) ir jo pasekmių vaizdavimas.
  • Groteskiški ir absurdiški karo bei nacizmo laikotarpio vaizdai.
  • Būgnelio kaip atminties saugojimo ir kartu istorijos trikdymo priemonės simbolika.

2. Menininko ir visuomenės santykis.

• Temos plėtojimas: Nagrinėti Oskaro Macerato kaip menininko (būgnininko, „stiklo menininko“) figūrą, jo vaidmenį visuomenėje, jo kūrybos prigimtį ir poveikį.
• Argumentavimas remiantis kūriniu:
  • Oskaro būgnijimas kaip protesto, maišto, bet kartu ir destrukcijos forma.
  • Jo gebėjimas skaldyti stiklą kaip meninės galios (ar piktnaudžiavimo ja) metafora.
  • Menininko santykis su valdžia (pvz., Oskaro pasirodymai vokiečių kareiviams).
  • Meno galimybės ir ribos kritikuojant visuomenę ir istoriją.

3. Grotesko ir magiškojo realizmo panaudojimas literatūroje.

• Temos plėtojimas: Analizuoti, kaip Grassas naudoja groteską ir magiškojo realizmo elementus, kad atskleistų istorijos absurdą, žiaurumą ir visuomenės ydas.
• Argumentavimas remiantis kūriniu:
  • Oskaro fizinis nenormalumas (atsisakymas augti, vėlesnė kupra) kaip groteskiškas elementas.
  • Fantastinės situacijos ir personažai (pvz., močiutės sijonai, Bebros cirkas).
  • Juodojo humoro ir ironijos naudojimas vaizduojant tragiškus įvykius.
  • Grotesko kaip būdo šokiruoti skaitytoją ir priversti jį kritiškai mąstyti.

4. Individo tapatybės paieškos sudėtingame istoriniame kontekste.

• Temos plėtojimas: Nagrinėti Oskaro Macerato tapatybės formavimąsi ir krizę, veikiant sudėtingoms istorinėms aplinkybėms, šeimos santykiams ir asmeniniams pasirinkimams.
• Argumentavimas remiantis kūriniu:
  • Oskaro dvilypė tapatybė (vaikas-suaugęs, vokietis-kašubas).
  • Jo santykiai su tėvais (Alfredu ir Janu) ir jų įtaka jo tapatybės suvokimui.
  • Bandymas rasti savo vietą pasaulyje per meną, meilę, bet kartu ir atsiribojimą nuo visuomenės.

• Ar Oskaras Maceratas yra auka ar kaltininkas? O gal abu kartu?
• Kokia yra skardinio būgnelio tikroji reikšmė romane? Ar tai tik vaikiškas žaislas, ar gilesnis simbolis?
• Kaip romane vaizduojamas santykis tarp individualios ir kolektyvinės atminties? Ar įmanoma objektyvi istorija?
• Kodėl Günteris Grassas pasirinko būtent tokį neįprastą pasakotoją – vaiką, nusprendusį nebeaugti – pasakoti apie XX amžiaus Vokietijos istoriją?
• Ar romanas „Skardinis būgnelis“ yra labiau istorinis romanas ar universali alegorija apie žmogiškąją prigimtį?
• Koks yra romano pabaigos (Oskaras psichiatrijos ligoninėje) reikšmė? Ar tai vilties ar nevilties ženklas?

1. Günteris Grassas: gyvenimas ir kūryba:

   • 🔗 Straipsnis apie G. Grassą: Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
   • 🔗 Nobelio premijos informacija apie G. Grassą (anglų k.): The Nobel Prize in Literature 1999
   • 📸 Günterio Grasso nuotraukos ir portretai: Paieška Google Images
   • 📸 Interviu su G. Grassu (vokiečių ir anglų k.): Paieška YouTube

2. Romanas „Skardinis būgnelis“:

   • 📸 Filmas „Skardinis būgnelis“ (rež. Volker Schlöndorff, 1979 m.) – laimėjęs „Oskaro“ apdovanojimą kaip geriausias užsienio filmas ir Kanų kino festivalio „Auksinę palmės šakelę“: Paieška YouTube filmo anonsų ar ištraukų
   • 📸 Kadrų iš filmo „Skardinis būgnelis“ paieška: Paieška Google Images
   • 🔗 Romano analizės ir interpretacijos (anglų k.): SparkNotes – The Tin Drum, Britannica – The Tin Drum

3. Istorinis kontekstas:

   • 🔗 Informacija apie Dancigo (Gdansko) istoriją: Wikipedia – Gdańsk
   • 🔗 Informacija apie nacizmą ir Antrąjį pasaulinį karą Vokietijoje: Paieška Google

Tikimės, šis konspektas padės geriau suprasti Günterio Grasso romaną „Skardinis būgnelis“!