Tragikomiškas mažo žmogaus pasaulis

Bohumilas Hrabalas (tikr. Bohumil František Kilian; 1914 m. kovo 28 d. – 1997 m. vasario 3 d.) – vienas žymiausių ir mylimiausių XX amžiaus čekų rašytojų, kurio kūryba tapo neatsiejama Čekijos literatūros ir kultūros dalimi. Jis garsėjo unikaliu pasakojimo stiliumi, gebėjimu paprastuose, kasdieniuose dalykuose įžvelgti poeziją ir filosofinę gelmę.

Hrabalas gimė Brno, tuometinėje Austrijoje-Vengrijoje. Studijavo teisę Prahos Karolio universitete, tačiau studijas nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Karo ir pokario metais dirbo įvairius fizinius darbus: geležinkelio darbininku, prekybos agentu, plieno liejyklos darbininku, makulatūros presuotoju, teatro scenos darbininku. Ši įvairiapusė patirtis ir artimas bendravimas su paprastais žmonėmis tapo neišsenkančiu jo kūrybos šaltiniu.

Hrabalo kūrybinis kelias nebuvo lengvas. Dėl politinės cenzūros socialistinėje Čekoslovakijoje kai kurie jo kūriniai buvo uždrausti arba publikuoti su dideliais vėlavimais, dalis jų iš pradžių pasirodė savilaidos būdu (samizdatu) arba užsienyje. Nepaisant to, Hrabalas išliko produktyvus ir populiarus rašytojas.

Mirė Prahoje, iškritęs (arba iššokęs) pro ligoninės langą, bandydamas pamaitinti balandžius – ši mirtis, kaip ir jo gyvenimas, apipinta legendomis ir interpretacijomis.

Kūrybos bruožai

• „Pábení“ stilius: Hrabalui būdingas unikalus pasakojimo stilius, vadinamas „pábení“ (ček. „plepėjimas, tauškimas“). Tai ilgas, nesustabdomas, asociatyvus monologas ar dialogas, kuriame persipina anekdotai, liaudies išmintis, filosofiniai apmąstymai, lyriniai intarpai ir groteskiškos detalės.
• Mažo žmogaus pasaulis: Pagrindiniai Hrabalo veikėjai – paprasti, dažnai marginalizuoti žmonės: aludžių lankytojai, darbininkai, keistuoliai, svajotojai. Jų kasdienybė, džiaugsmai ir rūpesčiai vaizduojami su didele meile ir supratimu.
• Tragikomedija ir groteskas: Hrabalo kūriniuose tragiški įvykiai dažnai persipina su komiškais, o kasdienybė – su grotesku. Juokas ir ašaros, grožis ir bjaurumas egzistuoja greta.
• Poetiškumas ir lyrizmas: Nepaisant dažnai grubios realybės vaizdavimo, Hrabalo proza yra labai poetiška, kupina netikėtų metaforų, lyrinių nukrypimų. Jis geba įžvelgti grožį pačiuose paprasčiausiuose dalykuose.
• Gyvenimo filosofija: Kūriniuose atsispindi savita gyvenimo filosofija, pabrėžianti mėgavimąsi akimirka, atjautą kitam, gebėjimą džiaugtis mažais dalykais net ir sudėtingomis aplinkybėmis.
• Istorijos atspindžiai: Nors Hrabalas nerašė tiesiogiai istorinių romanų, jo kūriniuose juntama XX amžiaus Čekijos istorijos (karai, okupacijos, totalitarizmas) įtaka veikėjų likimams.
• Alkoholis ir aludės: Alus ir aludė (hospoda) – svarbūs Hrabalo kūrybos motyvai, simbolizuojantys bendravimą, laisvę, savotišką prieglobstį nuo oficialiosios kultūros.

Kadangi programoje nurodomi „pasirinkti apsakymai arba apysaka“, pateiksiu kelis dažniausiai minimus ir Hrabalo kūrybą gerai atspindinčius variantus:

• Apysaka „Griežtai saugomi traukiniai“ („Ostře sledované vlaky“, 1965 m.): Vienas garsiausių Hrabalo kūrinių, pagal kurį režisierius Jiří Menzel sukūrė „Oskarą“ laimėjusį filmą. Pasakojama apie jauną geležinkelio stoties darbuotoją Milošą Hrmą Antrojo pasaulinio karo metais okupuotoje Čekijoje. Tai tragikomiška istorija apie brendimą, meilę, herojiškumą ir mirtį mažame, iš pažiūros nereikšmingame pasaulėlyje.

• Apysaka „Aš aptarnavau Anglijos karalių“ („Obsluhoval jsem anglického krále“, parašyta 1971 m., išleista 1980 m. užsienyje, 1989 m. Čekijoje): Pasakojama ambicingo, bet naivaus viešbučio padavėjo Jano Dyte gyvenimo istorija, apimanti tarpukarį, nacių okupaciją ir pokarį. Tai satyrinis ir kartu melancholiškas žvilgsnis į XX amžiaus istorijos peripetijas ir mažo žmogaus bandymus išlikti bei praturtėti.

• Apysaka „Per triukšminga vienatvė“ („Příliš hlučná samota“, parašyta 1976 m., išleista 1980 m. užsienyje, 1989 m. Čekijoje): Pagrindinis veikėjas Hanta dirba makulatūros presuotoju ir slapta gelbsti iš sunaikinimui skirtų knygų gražiausias ištraukas bei pačias knygas. Tai alegorinis pasakojimas apie kultūros naikinimą totalitarinėje visuomenėje, knygos galią ir žmogaus dvasinį pasipriešinimą.

• Apsakymų rinkinys „Perliukas dugne“ („Perlička na dně“, 1963 m.) arba „Šokio pamokos vyresniems ir pažengusiems“ („Taneční hodiny pro starší a pokročilé“, 1964 m.): Šie rinkiniai puikiai atspindi Hrabalo „pábení“ stilių, gebėjimą kurti ryškius, spalvingus personažus iš Prahos priemiesčių ar kaimo aludžių, pasakojančius neįtikėtinas istorijas.

Svarbu: Konkrečiam rašiniui reikėtų remtis tais kūriniais, kurie yra įtraukti į programą arba pasirinkti kartu su mokytoju.

Bohumilo Hrabalo proza – tai nepakartojamas pasakojimo srautas, įtraukiantis skaitytoją į paprastų, dažnai visuomenės paribiuose atsidūrusių žmonių pasaulį. Jo kūriniai kupini gyvybės, humoro, bet kartu ir melancholijos bei gilaus žmogiškumo.

Pagrindinės temos ir idėjos prozoje

• Kasdienybės poezija: Hrabalas yra kasdienybės poetas. Jis sugeba įžvelgti grožį, prasmę ir stebuklą pačiuose banaliausiuose dalykuose, paprastų žmonių pokalbiuose, gestuose, įpročiuose. Jo veikėjai, nors ir dažnai keisti ar juokingi, yra kupini vidinės gyvybės ir savito žavesio.

  • Pvz., apysakoje „Griežtai saugomi traukiniai“ net ir karo fone vaizduojama jauno žmogaus meilės paieškos, kasdieniai geležinkelio stoties rūpesčiai, kurie įgauna egzistencinę prasmę.

• „Mažo žmogaus“ likimas istorijos verpetuose: Hrabalo veikėjai dažniausiai nėra didvyriai ar istorinės asmenybės. Tai paprasti žmonės, bandantys išgyventi sudėtingais XX amžiaus istoriniais laikotarpiais (karai, okupacijos, totalitarizmas). Jų likimai atspindi, kaip didžioji istorija veikia mažą žmogų, jo viltis ir svajones.

  • Pvz., apysakoje „Aš aptarnavau Anglijos karalių“ pagrindinio veikėjo Jano Dyte gyvenimas yra tarsi veidrodis, atspindintis Čekijos istorijos permainas ir jų poveikį individo moralei bei likimui.

• Juokas kaip išgyvenimo būdas: Humorui, ypač groteskiškam, Hrabalo kūryboje tenka ypatingas vaidmuo. Juokas padeda ištverti sunkumus, pažvelgti į tragiškus dalykus su tam tikra distancija, demaskuoti absurdą. Tai nėra paviršutiniškas linksmumas, o veikiau gili, kartais graudi išmintis.

  • Pvz., net ir pasakojant apie mirtį ar žiaurumą, Hrabalas dažnai randa vietos netikėtam komiškam epizodui ar detalei.

• Laisvės ilgesys ir jos apraiškos: Totalitarinio režimo sąlygomis laisvės tema Hrabalo kūryboje įgauna ypatingą reikšmę. Laisvė čia dažnai pasireiškia ne kaip politinė kova, o kaip vidinė nepriklausomybė, gebėjimas išsaugoti savo individualumą, džiaugtis mažais dalykais, bendrauti, svajoti. Aludė tampa savotiška laisvės oaze.

  • Pvz., apysakoje „Per triukšminga vienatvė“ Hantos slapta gelbstimos knygos tampa dvasinio pasipriešinimo ir vidinės laisvės simboliu.

• Grožis ir bjaurumas, aukštasis ir žemasis menas: Hrabalas savo kūryboje dažnai jungia, atrodytų, nesuderinamus dalykus: aukštąją kultūrą (filosofiją, literatūrą, meną) ir žemąją, liaudišką, kasdienišką (aludžių pokalbius, anekdotus, kūniškumą). Jis parodo, kad grožis gali slypėti ir bjaurume, o dvasinės vertybės – pačiuose netikėčiausiuose pavidaluose.

  • Pvz., Hantos darbas su makulatūra („Per triukšminga vienatvė“) tampa savotišku meno kūrimo aktu, kur iš šiukšlių gimsta naujos prasmės.

• Atmintis ir pasakojimas: Hrabalo veikėjai yra puikūs pasakotojai, jų monologai – tai bandymas išsaugoti atmintį, įprasminti savo patirtį. Pasakojimas tampa būdu įveikti laiko tėkmę ir nykimą.

Stiliaus ypatybės

• „Pábení“: Kaip minėta, tai pagrindinis Hrabalo stiliaus bruožas. Ilgi, vingiuoti sakiniai, gausybė detalių, asociatyvūs šuoliai, netikėti sugretinimai. Pasakojimas teka laisvai, tarsi pats savaime, be aiškios struktūros ar plano.
• Liaudiška kalba ir žargonas: Hrabalas meistriškai naudoja liaudišką šneką, Prahos žargoną, įvairių socialinių sluoksnių kalbą, kas suteikia jo kūriniams autentiškumo ir gyvumo.
• Poetinės metaforos ir palyginimai: Jo proza kupina netikėtų, vaizdingų metaforų ir palyginimų, kurie kasdienius reiškinius paverčia poezija.
• Montažo principas: Dažnai jungia skirtingus epizodus, pasakojimo linijas, laiko plotmes, kurdamas mozaikišką, fragmentišką pasaulio vaizdą.

Kūrinio interpretacijos

• Čekiško mentaliteto ir kultūros atspindys: Hrabalo kūryba dažnai laikoma itin „čekiška“, atspindinčia tautos charakterį – polinkį į humorą, ironiją, gebėjimą išgyventi sunkius laikus neprarandant optimizmo ir žmogiškumo.
• Egzistencializmas „iš apačios“: Nors Hrabalas tiesiogiai nesiremia sudėtingomis filosofinėmis teorijomis, jo kūriniuose juntamos egzistencinės problemos – prasmės paieškos, vienatvė, laisvės troškimas – tačiau jos pateikiamos per paprasto žmogaus patirtį, kasdieniuose kontekstuose.
• Pasipriešinimas totalitarizmui: Hrabalo kūryba, ypač ta, kuri buvo rašoma ir platinama necenzūruota, gali būti suvokiama kaip tylus, bet veiksmingas pasipriešinimas totalitariniam režimui, kuris siekė suvienodinti ir kontroliuoti kultūrą bei žmogaus mintį. Jo dėmesys individualumui, laisvam žodžiui, mažo žmogaus vertei buvo savotiškas iššūkis oficialiajai ideologijai.

Simboliai prozoje

• Aludė (hospoda): Ne tik gėrimo vieta, bet ir bendravimo, laisvės, saviraiškos erdvė, savotiškas prieglobstis.
• Traukiniai, geležinkelis: Gyvenimo kelionės, laiko tėkmės, permainų, bet kartu ir monotonijos, pasikartojimo simbolis („Griežtai saugomi traukiniai“).
• Knygos, makulatūra: Kultūros, atminties, dvasinių vertybių, bet kartu ir jų trapumo, naikinimo simbolis („Per triukšminga vienatvė“).
• Balandžiai: Dažnas Hrabalo kūrybos (ir gyvenimo) motyvas, galintis simbolizuoti sielą, laisvę, nekaltumą, ryšį su anapusiniu pasauliu.
• Perliukas dugne: Metafora, reiškianti gebėjimą įžvelgti grožį ir vertę net pačiuose netikėčiausiuose, kartais atrodytų, nevertinguose dalykuose ar žmonėse.

Bohumilo Hrabalo kūryba gali būti puikus argumentas analizuojant šias temas:

1. Mažo žmogaus paveikslas literatūroje.

• Temos plėtojimas: Analizuoti, kaip Hrabalas vaizduoja paprastus, dažnai visuomenės paribiuose esančius žmones, jų kasdienybę, džiaugsmus ir rūpesčius, gebėjimą išlikti žmogiškiems sudėtingomis aplinkybėmis.
• Argumentavimas remiantis kūriniais:
  • Pasirinkti konkrečius veikėjus (pvz., Milošas Hrma, Janas Dyte, Hanta) ir parodyti jų unikalumą, vidinį pasaulį, svajones.
  • Aptarti, kaip Hrabalas su meile ir atjauta žvelgia į savo „mažuosius“ herojus, nepaisant jų ydų ar keistenybių.
  • Pabrėžti, kaip per mažo žmogaus likimą atsiskleidžia platesnės istorinės ir egzistencinės problemos.

2. Humoro ir grotesko vaidmuo literatūroje.

• Temos plėtojimas: Nagrinėti, kaip Hrabalas naudoja humorą, ironiją, groteską kaip meninės raiškos priemones, padedančias atskleisti pasaulio absurdą, kritikuoti visuomenės ydas, bet kartu ir teikti vilties.
• Argumentavimas remiantis kūriniais:
  • Pateikti konkrečių komiškų ar groteskiškų situacijų, veikėjų poelgių pavyzdžių.
  • Analizuoti, kaip juokas Hrabalo kūriniuose padeda ištverti kančią, pažvelgti į tragiškus dalykus su tam tikra distancija.
  • Aptarti „pábení“ stilių kaip humoro ir tragizmo jungties išraišką.

3. Laisvės tema totalitarinės visuomenės kontekste.

• Temos plėtojimas: Svarstyti, kaip Hrabalo kūryboje atsiskleidžia laisvės ilgesys ir jos apraiškos represyvioje politinėje sistemoje.
• Argumentavimas remiantis kūriniais:
  • Analizuoti vidinės laisvės, dvasinio pasipriešinimo temas (pvz., Hantos veikla „Per triukšmingoje vienatvėje“).
  • Aptarti aludės kaip laisvesnės erdvės, bendravimo ir saviraiškos vietos simboliką.
  • Parodyti, kaip veikėjų individualumas, keistenybės, nenoras paklusti normoms tampa savotiška laisvės išraiška.

4. Kasdienybės grožio ir prasmės atradimas.

• Temos plėtojimas: Nagrinėti Hrabalo gebėjimą poetizuoti kasdienybę, įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose, atrasti prasmę ten, kur jos, atrodytų, nėra.
• Argumentavimas remiantis kūriniais:
  • Pateikti pavyzdžių, kaip Hrabalas vaizdinga kalba, netikėtomis metaforomis aprašo kasdienius reiškinius, daiktus, žmonių poelgius.
  • Analizuoti, kaip jo veikėjai, nepaisant sunkumų, sugeba džiaugtis gyvenimu, bendravimu, mažais malonumais.
  • Aptarti „perliuko dugne“ metaforos reikšmę Hrabalo kūryboje.

• Kuo unikalus Bohumilo Hrabalo pasakojimo stilius („pábení“)? Kokį poveikį jis daro skaitytojui?
• Ar Hrabalo veikėjai yra labiau komiški ar tragiški? O gal abu kartu?
• Kaip Hrabalo kūryboje atsispindi Čekijos istorija ir kultūra? Ar jo kūriniai yra universalūs?
• Koks yra santykis tarp grožio ir bjaurumo, aukštojo ir žemojo Hrabalo prozoje?
• Ar galima Hrabalą vadinti politiniu rašytoju? Kaip jo kūryboje pasireiškia pasipriešinimas totalitarizmui?
• Kodėl, jūsų manymu, Bohumilas Hrabalas tapo tokiu populiariu ir mylimu rašytoju ne tik Čekijoje, bet ir visame pasaulyje?

1. Bohumilas Hrabalas: gyvenimas ir kūryba:

   • 🔗 Straipsnis apie B. Hrabalą: Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
   • 🔗 Išsami informacija apie B. Hrabalą (anglų k.): Encyclopædia Britannica – Bohumil Hrabal, Radio Prague International – Bohumil Hrabal (gali būti straipsnių, laidų)
   • 📸 Bohumilo Hrabalo nuotraukos ir portretai: Paieška Google Images
   • 📸 Dokumentiniai filmai ir interviu apie B. Hrabalą (čekų ir anglų k.): Paieška YouTube

2. Bohumilo Hrabalo kūriniai:

   • 📸 Filmas „Griežtai saugomi traukiniai“ (rež. Jiří Menzel, 1966 m.): Paieška YouTube filmo anonsų ar ištraukų
   • 📸 Filmas „Aš aptarnavau Anglijos karalių“ (rež. Jiří Menzel, 2006 m.): Paieška YouTube filmo anonsų ar ištraukų
   • 🔗 Kūrinių apžvalgos ir analizės (anglų k.): Goodreads – Bohumil Hrabal

3. Čekų literatūra ir kultūra:

   • 🔗 Informacija apie čekų literatūrą: Wikipedia – Czech literature
   • 🔗 Informacija apie Prahos pavasarį ir normalizacijos laikotarpį Čekoslovakijoje (svarbus Hrabalo kūrybos kontekstas): Paieška Google

Tikimės, šis konspektas padės geriau suprasti Bohumilo Hrabalo kūrybą!