Valstybių išsivystymo rodikliai: nuo BVP iki ŽSRI

Atsiverskite bet kurį naujienų portalą ir pamatysite stulbinančių kontrastų. Vienoje pasaulio pusėje žmonės skiria tūkstančius eurų skrydžiams į kosmosą, o kitoje – vaikai miršta nuo ligų, kurias galima išgydyti kelių centų vertės vaistais. Vienos šalys didžiuojasi nemokamu aukštuoju mokslu visiems, kitose – milijonai vaikų niekada neperžengia pradinės mokyklos slenksčio. Kodėl?

Šis klausimas – vienas esminių geografijos moksle. Atsakymas slypi sąvokoje „išsivystymas“. Bet ką iš tiesų reiškia, kad viena šalis yra „labiau išsivysčiusi“ už kitą? Ar tai tik pinigai? Ar šalis, kurioje stovi dangoraižiai, bet oras užterštas, o žmonės nelaimingi, yra išsivysčiusi?

Šioje pamokoje leisimės į kelionę po pasaulio ekonominės ir socialinės nelygybės žemėlapį. Išmoksime naudotis geografų įrankiais – rodikliais – kurie padeda ne tik išmatuoti, bet ir suprasti šiuos skirtumus. Pradėsime nuo visiems girdėto, bet dažnai klaidingai suprantamo rodiklio – BVP, o baigsime kur kas sudėtingesniais ir visapusiškesniais matais, kurie bando atsakyti į klausimą: kas iš tiesų yra geras gyvenimas? Pasiruoškite kvestionuoti stereotipus ir pamatyti pasaulio žemėlapį naujomis akimis – ne tik kaip spalvotų politinių ribų rinkinį, bet kaip sudėtingą gerovės, galimybių ir iššūkių mozaiką.

Ilgą laiką sąvoka „išsivystymas“ buvo beveik tapati „ekonominiam augimui“. Išsivysčiusia šalimi buvo laikoma ta, kuri turi stiprią pramonę, dideles pajamas ir geba pagaminti daug prekių bei paslaugų. Tačiau XX amžiaus pabaigoje šis požiūris pradėjo keistis. Mokslininkai ir politikai suprato, kad vien tik ekonominis augimas negarantuoja geresnio gyvenimo visiems piliečiams.

Nuo ekonomikos prie žmogaus

Šiuolaikinis požiūris į išsivystymą yra daug platesnis. Jis apima ne tik materialinę gerovę, bet ir žmogaus galimybes, laisves bei gyvenimo kokybę. Nobelio premijos laureatas, ekonomistas Amartya Senas, teigė, kad tikrasis išsivystymas yra laisvių plėtra – žmonių galimybė rinktis tokį gyvenimą, kokį jie vertina.

Tai reiškia, kad išsivysčiusi visuomenė yra ta, kurioje žmonės:

• Gali gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą.
• Turi galimybę įgyti išsilavinimą.
• Gali naudotis ištekliais, reikalingais oriam pragyvenimo lygiui.
• Yra laisvi dalyvauti bendruomenės gyvenime ir priimti sprendimus, kurie veikia jų ateitį.
• Jaučiasi saugūs ir gerbiami.

Taigi, išsivystymas – tai procesas, kurio metu gerėja žmonių gyvenimo kokybė ir plečiasi jų galimybės. Norėdami tai išmatuoti ir palyginti skirtingas šalis, mums reikia ne vieno, o viso rinkinio rodiklių.

Pats žinomiausias ir dažniausiai naudojamas ekonominis rodiklis yra Bendrasis vidaus produktas, arba BVP. Tai yra pagrindinis būdas išmatuoti šalies ekonomikos dydį.

Kas yra BVP?

Bendrasis vidaus produktas (BVP) – tai bendra visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies teritorijoje per tam tikrą laikotarpį (dažniausiai per metus), vertė pinigine išraiška.

Įsivaizduokite, kad šalis yra didžiulė parduotuvė. BVP būtų visų prekių ir paslaugų, parduotų šioje parduotuvėje per metus, bendra suma. Tai apima viską: nuo duonos kepaliuko ir automobilio iki kirpėjo paslaugų ir programinės įrangos sukūrimo.

Kaip palyginti šalis? BVP vienam gyventojui

Lyginti bendrą Kinijos (1,4 mlrd. gyventojų) ir Lietuvos (2,8 mln. gyventojų) BVP nebūtų teisinga. Akivaizdu, kad didesnė šalis sukurs didesnį BVP. Todėl norint palyginti šalių ekonominį lygį, naudojamas BVP vienam gyventojui. Jis apskaičiuojamas bendrą šalies BVP padalijus iš gyventojų skaičiaus.

BVP vienam gyventojui = Bendras BVP / Gyventojų skaičius

Šis rodiklis parodo, kokia vidutinė vertė per metus tenka vienam šalies gyventojui ir leidžia daug tiksliau palyginti skirtingo dydžio valstybes.

Problema: ar doleris visur yra doleris?

Kyla dar viena problema. Tarkime, JAV BVP vienam gyventojui yra 70 000 JAV dolerių, o Lietuvoje – 25 000 JAV dolerių. Ar tai reiškia, kad vidutinis amerikietis gyvena 2,8 karto geriau? Nebūtinai. Juk už tą patį dolerį JAV ir Lietuvoje galima nusipirkti skirtingą kiekį prekių. Pavyzdžiui, kirpėjo paslauga Niujorke gali kainuoti 50 dolerių, o Vilniuje – 15 eurų (apie 16 dolerių).

Šiai problemai spręsti naudojamas pirkimo galios paritetas (PGP). BVP, apskaičiuotas pagal PGP, parodo, kiek prekių ir paslaugų realiai galima nupirkti už tam tikrą pinigų sumą skirtingose šalyse. Tai leidžia palyginti ne tik pinigų kiekius, bet ir realų pragyvenimo lygį.

BVP ribotumas: ko nerodo pinigai?

Nors BVP yra naudingas rodiklis, jis turi didelių trūkumų ir negali būti vienintelis gerovės matas. Jis yra tarsi automobilio spidometras – rodo greitį, bet neparodo, ar variklis nekaista ir ar kelyje nėra duobių.

Supratus, kad vien BVP nepakanka norint įvertinti šalies pažangą, Jungtinių Tautų Vystymo programa (UNDP) 1990 metais pristatė naują, apibendrinantį rodiklį – Žmogaus socialinės raidos indeksą (ŽSRI). Jo pagrindinė idėja – išsivystymą matuoti ne pagal tai, kiek šalis uždirba, o pagal tai, kokias galimybes ji suteikia savo žmonėms.

Trys ŽSRI dimensijos

ŽSRI yra sudėtinis indeksas, apskaičiuojamas pagal trijų pagrindinių sričių rodiklius. Kiekviena sritis atspindi esminę žmogaus galimybę.

Kaip skaičiuojamas ŽSRI?

Kiekvienai iš trijų dimensijų apskaičiuojamas atskiras indeksas (nuo 0 iki 1), o tada iš jų išvedamas bendras geometrinis vidurkis. Galutinė ŽSRI vertė taip pat svyruoja nuo 0 (labai žemas išsivystymas) iki 1 (labai aukštas išsivystymas). Pagal šią vertę šalys skirstomos į keturias grupes:

• Labai aukšto ŽSRI šalys (> 0.800)
• Aukšto ŽSRI šalys (0.700–0.799)
• Vidutinio ŽSRI šalys (0.550–0.699)
• Žemo ŽSRI šalys (< 0.550)

BVP prieš ŽSRI: ką atskleidžia palyginimas?

Palyginus šalių reitingus pagal BVP vienam gyventojui ir pagal ŽSRI, atsiskleidžia įdomių dėsningumų.

• Naftos turtingos šalys. Kai kurios Persijos įlankos valstybės (pvz., Kataras, JAE) pagal BVP vienam gyventojui yra pačiame viršuje, tačiau jų ŽSRI reitingas yra žemesnis. Tai rodo, kad nors pajamos yra didžiulės, jos ne visada virsta atitinkamai aukštu išsilavinimo ar sveikatos lygiu.
• Socialiai orientuotos šalys. Kitos šalys, pavyzdžiui, Kosta Rika arba Kuba (istoriniais duomenimis), turi vidutines pajamas, bet jų ŽSRI reitingas yra stebėtinai aukštas. Taip yra todėl, kad šios valstybės daug investavo į visiems prieinamą švietimą ir sveikatos apsaugą.
• Lietuva. Pagal 2021 m. duomenis, Lietuva priklauso labai aukšto ŽSRI šalių grupei (indeksas – 0.875, 35-a vieta pasaulyje). Tai rodo, kad šalis pasiekė aukštą lygį visose trijose srityse.

ŽSRI parodo, kad ekonominis augimas yra svarbi, bet nepakankama sąlyga siekiant gerovės. Svarbiausia – kaip valstybė sugeba paversti ekonominį turtą ilgesniu, sveikesniu ir labiau išprususiu savo piliečių gyvenimu.

Nors ŽSRI yra didelis žingsnis į priekį lyginant su BVP, jis taip pat neatskleidžia visos tiesos. Pavyzdžiui, jis neparodo nelygybės šalies viduje. Todėl geografai ir ekonomistai naudoja ir kitus, labiau specializuotus, rodiklius, kad susidarytų kuo pilnesnį vaizdą.

Džinio koeficientas: nelygybės termometras

Džinio (Gini) koeficientas matuoja pajamų ar turto pasiskirstymo nelygybę visuomenėje. Jis svyruoja nuo 0 iki 1 (arba nuo 0% iki 100%):

• 0 (0%) reiškia absoliučią lygybę – visi gyventojai gauna vienodas pajamas.
• 1 (100%) reiškia absoliučią nelygybę – vienas žmogus gauna visas pajamas, o visi kiti – nieko.

Realiame pasaulyje šis rodiklis būna tarp šių dviejų kraštutinumų. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys (pvz., Norvegija, Suomija) pasižymi žemu Džinio koeficientu (apie 0.25-0.30), o tai rodo mažą pajamų nelygybę. Tuo tarpu daugelis Lotynų Amerikos ir Afrikos šalių (pvz., Pietų Afrikos Respublika, Brazilija) turi aukštą Džinio koeficientą (virš 0.50), o tai signalizuoja apie didžiulį atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų.

Lyčių nelygybės indeksas (LNI)

Šis indeksas parodo, kiek moterys praranda galimybių lyginant su vyrais trijose srityse: reprodukcinės sveikatos, įgalinimo (politinio atstovavimo ir išsilavinimo) ir dalyvavimo darbo rinkoje. Kuo LNI vertė didesnė, tuo didesnė nelygybė tarp lyčių. Šis rodiklis atskleidžia, kad net ir aukštą ŽSRI turinčioje šalyje moterys gali susidurti su didelėmis kliūtimis siekdamos karjeros ar dalyvaudamos politiniame gyvenime.

Laimingiausios planetos indeksas (LPI)

Tai vienas iš naujesnių ir labiau provokuojančių indeksų. Jis bando išmatuoti, kaip efektyviai šalys paverčia savo gamtos išteklius ilgu ir laimingu savo piliečių gyvenimu. LPI formulė atsižvelgia į keturis elementus:

1. Subjektyvi gerovė (kaip patys žmonės vertina savo gyvenimą).
2. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė.
3. Rezultatų nelygybė (nelygybė tarp žmonių pagal gerovę ir gyvenimo trukmę).
4. Ekologinis pėdsakas (kiek gamtos išteklių sunaudoja vienas gyventojas).

LPI reitingų viršuje dažnai atsiduria ne turtingiausios, o tos šalys, kurios sugeba užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę neišeikvodamos planetos išteklių (pvz., Kosta Rika, daugelis Lotynų Amerikos valstybių). Tai verčia susimąstyti apie tradicinį Vakarų šalių vystymosi modelį, paremtą nuolatiniu vartojimu.

Panaudojus įvairius rodiklius, galima sudaryti pasaulio išsivystymo žemėlapius, kurie atskleidžia aiškius geografinius dėsningumus. Dažnai kalbama apie vadinamąją Šiaurės-Pietų takoskyrą.

Šiaurės-Pietų takoskyra

Tai nėra tiksli geografinė linija, o labiau apibendrinantis modelis, apibūdinantis socialinį ir ekonominį pasaulio pasidalijimą.

• Globalioji Šiaurė apima daugumą Europos šalių, Šiaurės Ameriką, Australiją, Naująją Zelandiją, Japoniją, Pietų Korėją. Šioms šalims būdingas aukštas BVP, labai aukštas ŽSRI, stabilios politinės sistemos, industrializuota ir į paslaugas orientuota ekonomika.
• Globalieji Pietūs apima didžiąją dalį Afrikos, Lotynų Amerikos, Azijos (išskyrus kai kurias sparčiai augančias ekonomikas). Šioms šalims dažnai būdingas žemesnis BVP ir ŽSRI, didesnis skurdo lygis, priklausomybė nuo žemės ūkio ar žaliavų eksporto, politinis nestabilumas.

Ši takoskyra yra istorinio kolonializmo, Šaltojo karo ir dabartinių globalios prekybos dėsnių rezultatas. Tačiau svarbu suprasti, kad šis modelis yra supaprastinimas.

Pasaulis nėra juodai baltas

Pastaraisiais dešimtmečiais vaizdas tapo daug sudėtingesnis.

• Kylančios ekonomikos. Tokios šalys kaip Kinija, Indija, Brazilija, Indonezija, vadinamosios BRICS šalys, patyrė milžinišką ekonominį augimą ir ištraukė šimtus milijonų žmonių iš skurdo. Nors Kinijos bendras BVP yra antras pasaulyje, jos BVP vienam gyventojui ir ŽSRI vis dar atsilieka nuo „Globaliosios Šiaurės“ šalių.
• Skirtumai regionų viduje. Negalima visos Afrikos ar Azijos laikyti vienodai „neišsivysčiusiomis“. Pavyzdžiui, Afrikoje yra ir labai skurdžių šalių (pvz., Centrinės Afrikos Respublika, Nigeris), ir santykinai stabilių, augančių ekonomikų (pvz., Botsvana, Gana). Azijoje matome kontrastą tarp itin turtingo Singapūro ir vienos skurdžiausių pasaulio valstybių – Afganistano.
• Nelygybė valstybių viduje. Net ir turtingiausiose šalyse egzistuoja didelė nelygybė. Pavyzdžiui, JAV, turinčios vieną aukščiausių BVP pasaulyje, susiduria su didelėmis pajamų nelygybės, sveikatos priežiūros prieinamumo ir skurdo problemomis tam tikrose gyventojų grupėse.

Norėdami geriau suprasti šiuos dėsningumus, galite patyrinėti interaktyvius žemėlapius.

Interaktyvūs ŽSRI duomenys pagal šalis - UNDP oficialūs duomenys ir Globali subnacionalinė ŽSRI duomenų bazė su regioniniais skirtumais šalių viduje.

Pavyzdžiui, galite apsilankyti Jungtinių Tautų Vystymo Programos (UNDP) puslapyje, kuriame pateikiamas naujausias interaktyvus ŽSRI žemėlapis: https://hdr.undp.org/data-center/country-insights#/

Tyrinėdami šį žemėlapį, pabandykite atsakyti į klausimus:

• Kurios pasaulio dalys turi aukščiausią ir žemiausią ŽSRI?
• Palyginkite Lietuvos ŽSRI su kaimyninėmis šalimis.
• Raskite šalį, kurios BVP reitingas yra daug aukštesnis už ŽSRI reitingą. Ką tai galėtų reikšti?

Išnagrinėję įvairius rodiklius – nuo tradicinio BVP iki visapusiško ŽSRI ir specializuotų nelygybės ar darnumo matų – galime padaryti vieną svarbią išvadą: nėra vieno stebuklingo skaičiaus, kuris galėtų nusakyti visą tiesą apie šalies gerovę.

Kiekvienas rodiklis yra tarsi vienas dėlionės gabalėlis. Tik sudėję juos visus kartu galime pamatyti platesnį ir tikslesnį vaizdą.

• BVP mums parodo ekonomikos variklio galią.
• ŽSRI atskleidžia, ar tas variklis veikia žmonių labui, suteikdamas jiems ilgesnį, sveikesnį ir turiningesnį gyvenimą.
• Džinio koeficientas parodo, ar ekonomikos teikiamais vaisiais mėgaujasi visi, ar tik saujelė išrinktųjų.
• Lyčių nelygybės indeksas patikrina, ar pusė visuomenės narių nėra palikti nuošalyje.
• Laimingiausios planetos indeksas verčia susimąstyti, ar mūsų siekiama gerovė nekenkia planetai, kurioje gyvename.

Suprasti šiuos rodiklius yra be galo svarbu kiekvienam piliečiui. Tai leidžia kritiškai vertinti politikų kalbas, suprasti globalias problemas ir pamatyti, kad pasaulio išsivystymas – tai ne lenktynės dėl didžiausio BVP, o sudėtingas ir nuolatinis siekis sukurti teisingesnę, sveikesnę ir laimingesnę visuomenę visiems jos nariams.