Turizmas kaip globali industrija

Pagalvokite apie paskutinę savo kelionę. Galbūt tai buvo savaitgalis prie jūros, slidinėjimas kalnuose, o gal viešnagė pas gimines kitame mieste. Kiekvienas toks judėjimas, kai laikinai paliekate savo nuolatinę gyvenamąją vietą, yra turizmo dalis. Tačiau turizmas yra kur kas daugiau nei tiesiog malonus laisvalaikio praleidimo būdas. Tai – viena didžiausių ir sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikos šakų, galinga globali industrija, kuri sujungia milijonus žmonių, keičia kraštovaizdžius ir daro milžinišką poveikį valstybių ekonomikoms, kultūroms bei aplinkai.

Šiandien turizmas yra globalus reiškinys. Prieš pandemiją, tarptautinių turistų skaičius pasaulyje viršijo 1,4 milijardo per metus, o pajamos iš turizmo sudarė trilijonus dolerių. Tai industrija, kuri sukuria vieną iš dešimties darbo vietų pasaulyje. Ji apima ne tik viešbučius ir skrydžių bendroves, bet ir restoranus, suvenyrų parduotuves, muziejus, transporto paslaugas, kelionių agentūras ir net ūkininkus, tiekiančius maistą kurortams.

Šioje pamokoje pasinersime į sudėtingą turizmo pasaulį. Išsiaiškinsime, kokios jėgos pavertė keliones masiniu reiškiniu, kokias turizmo rūšis galime išskirti ir kaip ši industrija veikia mus visus – tiek teigiamai, tiek neigiamai. Analizuosime, kodėl vienos šalys klesti iš turizmo, o kitose jis sukelia daugiau problemų nei duoda naudos. Galiausiai, kalbėsime apie ateitį – darnųjį turizmą, kuris siekia suderinti kelionių džiaugsmą su atsakomybe už mūsų planetą ir jos gyventojus.

Dar prieš šimtą metų kelionės buvo prieinamos tik nedidelei turtingųjų grupei. Kas nutiko, kad šiandien lėktuvai pilni, o populiariausi miestai dūsta nuo lankytojų? Turizmo augimą lėmė kelių veiksnių visuma, kuriuos galima suskirstyti į keturias pagrindines grupes.

Žmonės keliauja vedini pačių įvairiausių tikslų. Priklausomai nuo kelionės motyvacijos, turizmas skirstomas į daugybę rūšių. Štai keletas pagrindinių:

• Poilsinis (rekreacinis) turizmas: Pati populiariausia rūšis. Tikslas – pailsėti, atsipalaiduoti, pasimėgauti saule ir jūra. Klasikinis pavyzdys – atostogos Viduržemio jūros kurorte.

• Kultūrinis (pažintinis) turizmas: Kelionės, kurių tikslas – susipažinti su kitos šalies istorija, menu, architektūra, tradicijomis. Tai apima lankymąsi muziejuose, istorinėse vietovėse, festivaliuose. Pavyzdys – kelionė po Italijos miestus Romą, Florenciją, Veneciją.

• Ekoturizmas: Atsakingas keliavimas į gamtos kampelius, siekiant ne tik grožėtis gamta, bet ir prisidėti prie jos apsaugos bei vietos bendruomenių gerovės. Pavyzdys – kelionė į Kosta Rikos nacionalinius parkus stebėti laukinių gyvūnų.

• Verslo turizmas: Kelionės, susijusios su darbu: dalyvavimas konferencijose, parodose, verslo susitikimuose. Dažnai šios kelionės pratęsiamos keliomis poilsio dienomis.

• Medicininis turizmas: Keliavimas į kitą šalį siekiant gauti kokybiškesnių, pigesnių ar greičiau prieinamų medicininių paslaugų – nuo odontologijos iki sudėtingų operacijų. Lietuva yra populiari medicininio turizmo kryptis tarp Vakarų Europos gyventojų.

• Religinis (piligriminis) turizmas: Kelionės į šventas vietas. Pavyzdžiai: piligrimystė į Meką (hadžas), kelionė į Vatikaną ar Šiluvą.

• Aktyvaus poilsio (nuotykių) turizmas: Kelionės, kurių metu užsiimama aktyvia fizine veikla, dažnai reikalaujančia tam tikrų įgūdžių ir susijusia su rizika. Pavyzdžiai: alpinizmas, nardymas, kalnų slidinėjimas, plaustų sportas.

Turizmas yra galingas įrankis, galintis atnešti didžiulę naudą, bet kartu ir sukelti rimtų problemų. Jo poveikį galima nagrinėti trimis pagrindiniais aspektais: ekonominiu, socialiniu-kultūriniu ir aplinkosauginiu. Kiekvienas iš jų turi ir šviesiąją, ir tamsiąją pusę.

Daugeliui besivystančių šalių turizmas yra viena iš pagrindinių, o kartais ir vienintelė, galimybė gauti stabilių pajamų ir integruotis į pasaulio ekonomiką. Tačiau pernelyg didelė priklausomybė nuo šio sektoriaus gali būti pavojinga.

Šviesioji pusė: kaip turizmas pildo iždą

Pagrindinė teigiama turizmo įtaka yra akivaizdi – pinigai. Turistai leidžia pinigus apgyvendinimui, maistui, transportui, pramogoms. Šios pajamos skatina ekonomikos augimą keliais būdais:

• Darbo vietų kūrimas: Turizmas sukuria daug darbo vietų. Tiesioginės darbo vietos – tai viešbučių darbuotojai, gidai, padavėjai. Netiesioginės – statybininkai, statantys naujus viešbučius, ūkininkai, tiekiantys maistą restoranams, amatininkai, gaminantys suvenyrus.
• Užsienio valiutos pajamos: Tarptautiniai turistai atsiskaito užsienio valiuta (eurais, doleriais), kuri yra būtina šalims norint importuoti prekes ir technologijas.
• Infrastruktūros plėtra: Norint pritraukti turistus, vyriausybės ir verslas investuoja į geresnius kelius, oro uostus, vandens ir elektros tiekimo sistemas. Šia infrastruktūra vėliau naudojasi ir vietos gyventojai.
• Mokesčių pajamos: Iš turizmo verslo (viešbučių, restoranų) surenkami mokesčiai papildo valstybės biudžetą, kuris gali būti panaudotas švietimui, sveikatos apsaugai ir kitoms viešosioms paslaugoms.

Tamsioji pusė: kur dingsta pinigai?

Deja, ne visi turizmo pinigai lieka šalyje, kuri priima svečius. Dažnai nutinka priešingai.

• Ekonominis nutekėjimas (angl. economic leakage): Tai viena didžiausių problemų. Daugelyje besivystančių šalių didieji viešbučių tinklai, aviakompanijos ir kelionių organizatoriai priklauso užsienio kapitalui. Dėl to didelė dalis pelno (kartais net iki 80–90%) grįžta į turtingąsias šalis, o ne lieka vietos ekonomikoje.
• Sezoniškumas: Daugelyje kurortų turizmas yra sezoninis verslas. Tai reiškia, kad darbuotojai turi stabilias pajamas tik kelis mėnesius per metus, o likusį laiką gyvena iš santaupų ar bedarbio pašalpos.
• Pernelyg didelė priklausomybė: Šalys, kurių ekonomika paremta beveik vien turizmu, yra labai pažeidžiamos. Tai puikiai parodė COVID-19 pandemija, kai, sustojus kelionėms, ištisos šalys atsidūrė ant bankroto ribos.
• Infliacija: Didelis turistų srautas gali sukelti kainų augimą, ypač nekilnojamojo turto ir būtiniausių prekių. Dėl to vietos gyventojams pragyvenimas tampa per brangus.

Turizmas suveda žmones iš skirtingų kultūrų. Tai gali praturtinti ir skatinti tarpusavio supratimą, bet taip pat gali sukelti įtampą ir negrįžtamai pakeisti vietos bendruomenių gyvenimą.

Šviesioji pusė: bendravimas ir paveldo išsaugojimas

• Kultūriniai mainai: Susitikimai tarp turistų ir vietinių gyventojų gali skatinti tarpusavio supratimą, mažinti stereotipus ir kurti draugystes. Turistai parsiveža naujų idėjų, o vietiniai susipažįsta su kitokiu požiūriu į pasaulį.
• Paveldo išsaugojimas: Istoriniai pastatai, tradiciniai amatai ar šokiai tampa vertingais turistiniais objektais. Gautos pajamos gali būti panaudotos jų restauravimui ir išsaugojimui ateities kartoms. Turizmas gali tapti paskata atgaivinti jau primirštas tradicijas.
• Vietos bendruomenės įgalinimas: Smulkus turizmo verslas (pvz., svečių namai, vietinės kavinės) gali suteikti pajamų šaltinį ir didesnį savarankiškumą vietos gyventojams, ypač moterims ir jaunimui.

Tamsioji pusė: kultūros išpardavimas

• Kultūros komodifikacija (suvartinimas): Kai kultūra paverčiama preke, ji praranda savo autentiškumą ir giluminę prasmę. Religinės ceremonijos, šventės ar ritualai gali būti supaprastinami ir paverčiami tiesiog pasirodymu turistams. Šis reiškinys kartais vadinamas „disnėjifikacija“.
• Demonstracinis efektas: Vietiniai gyventojai, ypač jaunimas, matydami turtingesnių turistų gyvenimo būdą, aprangą ir elgesį, gali pradėti menkinti savo pačių kultūrą ir tradicijas, siekdami pamėgdžioti vakarietiškus standartus.
• Socialinė įtampa: Gali kilti konfliktų dėl išteklių (pvz., vandens), triukšmo, netinkamo turistų elgesio (pvz., aprangos šventose vietose). Kartais atsiranda „dviejų pasaulių“ sistema – prabangūs kurortai turistams ir skurdūs vietinių rajonai šalia.
• Nusikalstamumo augimas: Turistų susibūrimo vietos gali pritraukti vagis, sukčius. Kartais išauga prostitucijos ir narkotikų prekybos mastai.

Turizmas labai priklauso nuo gamtos grožio – švarių paplūdimių, nepaliestų miškų, skaidraus vandens. Tačiau pats turizmas dažnai tampa didžiausia grėsme šiems ištekliams.

Šviesioji pusė: gamtosaugos finansavimas

• Pajamos gamtos apsaugai: Mokesčiai, surenkami iš turistų už įėjimą į nacionalinius parkus, rezervatus, yra gyvybiškai svarbus finansavimo šaltinis gamtosaugai. Šios lėšos naudojamos parkų priežiūrai, reindžerių atlyginimams, kovai su brakonieriavimu.
• Aplinkosauginis švietimas: Kelionės į gamtą gali padidinti žmonių sąmoningumą apie aplinkos problemas ir paskatinti juos elgtis atsakingiau ne tik kelionėje, bet ir grįžus namo.
• Ekonominė alternatyva: Ekoturizmas gali suteikti vietos bendruomenėms pajamų iš gamtos saugojimo, o ne iš jos naikinimo (pvz., miškų kirtimo ar beatodairiško žvejybos).

Tamsioji pusė: turistų paliekamas pėdsakas

• Tarša: Turizmas sukuria didžiulius kiekius taršos.
  • Oro tarša: Lėktuvai yra vieni didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetėjų. Vienas tolimas skrydis gali sudaryti didelę dalį metinio žmogaus anglies pėdsako.
  • Vandens tarša: Kruiziniai laivai išmeta į vandenyną nuotekas, o viešbučiai ir kurortai, neturintys tinkamų valymo įrenginių, teršia pakrančių vandenis.
  • Atliekų tarša: Turistai sugeneruoja didžiulius kiekius šiukšlių, ypač plastiko. Daugelyje salų ar atokių vietovių nėra galimybių jas tinkamai tvarkyti.
• Gamtinių išteklių pereikvojimas: Turistai sunaudoja daug daugiau vandens ir energijos nei vietiniai gyventojai. Vandens trūkumas ypač opi problema sauso klimato kurortuose, kur milžiniški vandens kiekiai naudojami baseinams, golfo aikštynams, o vietos ūkininkams jo trūksta.
• Ekosistemų naikinimas: Statant viešbučius, kelius ir oro uostus, naikinamos natūralios buveinės – kertami miškai, sausinamos pelkės, griaunami koraliniai rifai. Didelis turistų srautas trikdo laukinius gyvūnus, ardo dirvožemį.

Suvokus didžiulę turizmo daromą žalą, visame pasaulyje pradėta ieškoti sprendimų. Vienas svarbiausių atsakymų į šiuos iššūkius – darniojo (arba tvaraus) turizmo koncepcija. Tai nėra atskira turizmo rūšis, o veikiau filosofija ir požiūris, kurį galima pritaikyti bet kokiai kelionei.

Trys darnumo stulpai

Darnusis turizmas remiasi trimis lygiaverčiais principais, kurie turi būti subalansuoti:

1. Aplinkosauginis tvarumas. Siekiama kuo mažiau kenkti gamtai. Tai apima gamtos išteklių (vandens, energijos) tausojimą, atliekų mažinimą ir perdirbimą, biologinės įvairovės saugojimą ir anglies pėdsako mažinimą.

2. Socialinis ir kultūrinis tvarumas. Siekiama gerbti vietos kultūrą ir tradicijas. Tai reiškia autentiškų kultūrinių mainų skatinimą, vietos bendruomenių įtraukimą į sprendimų priėmimą ir užtikrinimą, kad turizmas stiprintų, o ne griautų bendruomenės socialinę struktūrą.

3. Ekonominis tvarumas. Siekiama, kad turizmo teikiama ekonominė nauda pasiektų kuo daugiau vietos gyventojų. Tai reiškia smulkaus ir vidutinio vietinio verslo palaikymą, stabilių ir teisingai apmokamų darbo vietų kūrimą, ekonominio nutekėjimo mažinimą.

Kaip keliauti darniau?

Darnus keliavimas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų sprendimų. Net maži pokyčiai gali turėti didelį poveikį.

• Rinkitės atsakingai: Vietoj didelių tarptautinių viešbučių tinklų rinkitės mažus, vietiniams priklausančius svečių namus. Valgykite vietinėse kavinėse, o ne tarptautiniuose greito maisto restoranuose.
• Pirkite vietines prekes: Pirkite amatininkų, o ne masinės gamybos suvenyrus. Taip paremsite vietos ekonomiką ir parsivešite autentišką daiktą.
• Tausokite išteklius: Viešbutyje elkitės kaip namie – nepalikite be reikalo degančios šviesos ar tekančio vandens. Naudokite tą patį rankšluostį kelias dienas.
• Mažinkite atliekų: Turėkite savo daugkartinio naudojimo gertuvę, kavos puodelį ir pirkinių maišelį. Venkite vienkartinio plastiko.
• Gerbkite kultūrą: Prieš kelionę pasidomėkite vietos papročiais ir tradicijomis. Apsirenkite kukliai lankydami religines vietas. Visada paprašykite leidimo prieš fotografuodami žmones.
• Keliaukite ne sezono metu: Jei įmanoma, keliaukite ne piko metu. Taip išvengsite spūsčių, kainos bus mažesnės, o jūsų apsilankymas bus naudingesnis vietos verslui, nes padės išlaikyti pajamas ištisus metus.
• Rinkitės lėtesnes transporto rūšis: Kur įmanoma, vietoj skrydžių rinkitės traukinius. Kelionės tikslo vietoje daugiau vaikščiokite, važinėkite dviračiu ar naudokitės viešuoju transportu.

Turizmas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, turintis milžinišką galią keisti pasaulį – tiek į gerą, tiek į blogą. Jis gali būti ekonomikos variklis, kultūrų tiltas ir gamtosaugos rėmėjas. Tačiau nevaldomas ir neatsakingas turizmas virsta griaunančia jėga, kuri naikina tai, ką turistai atvyksta pamatyti – unikalų gamtos ir kultūros paveldą.

Ateities turizmo sėkmė priklausys nuo gebėjimo rasti pusiausvyrą. Vyriausybės ir verslas turi kurti strategijas, kurios skatintų darnų vystymąsi, o ne trumpalaikį pelną. Tačiau didžiausia atsakomybė tenka mums – keliautojams. Mūsų pasirinkimai, kur keliauti, kaip keliauti ir kaip elgtis kelionės metu, lemia, ar turizmas bus naikinanti stichija, ar jėga, kurianti geresnį ir atviresnį pasaulį.