Tarptautinės bendrovės ir jų galia

Atsidarote „TikTok“, naršote „Google“, perkate „Shein“, geriate „Coca-Cola“, svajojate apie naują „iPhone“. Šie pavadinimai – ne tik prekių ženklai. Tai – globalių milžinių, vadinamų tarptautinėmis bendrovėmis (TB), simboliai. Jų įtaka mūsų kasdienybei, pasirinkimams ir net vertybėms yra milžiniška. Bet ar kada susimąstėte, kokia iš tiesų yra šių korporacijų galia?

Štai provokuojantis klausimas: ar technologijų gigantė „Apple“ yra galingesnė už Lietuvą? Palyginkime. 2023 metais „Apple“ metinės pajamos siekė apie 383 milijardus JAV dolerių. Tais pačiais metais visos Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) – vertė visų prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje – buvo apie 78 milijardus JAV dolerių. Tai reiškia, kad vienos įmonės pajamos buvo beveik 5 kartus didesnės nei visos mūsų šalies ekonomika. [1]

Šis palyginimas, nors ir supaprastintas, atveria akis. Jis parodo, kad gyvename pasaulyje, kuriame tarptautinės bendrovės veikia kaip galingos, valstybėms prilygstančios jėgos. Jos ne tik gamina produktus, bet ir formuoja politiką, keičia kultūras, skatina technologinę pažangą ir, deja, sukelia globalias problemas.

Šioje pamokoje mes nersime gilyn į tarptautinių bendrovių pasaulį. Tai nebus tik sausų faktų apie globalizaciją aptarimas. Mūsų tikslas – suprasti, kaip veikia šiuolaikinis, 2025-ųjų metų kapitalizmas, kurį vis labiau apibrėžia ne laisva konkurencija, o kelių milžinų dominavimas. Analizuosime, kaip TB įgijo tokią galią, kaip ją naudoja, kokius privalumus ir trūkumus tai atneša pasauliui, ir kokį vaidmenį šiame sudėtingame žaidime atlieka kiekvienas iš mūsų.

Kad suprastume tikrąjį TB mastą, nepakanka žinoti jų pavadinimų. Reikia išardyti jų veiklą ir pamatyti, kaip jos sujungia visą planetą į vieną sudėtingą mechanizmą. Panagrinėkime du labai skirtingus, bet puikiai TB veikimo principus iliustruojančius pavyzdžius: technologijų milžinę „Apple“ ir ultra-greitosios mados fenomeną „Shein“.

Klasikinis modelis: „Apple iPhone“ kelionė aplink pasaulį

Jūsų rankose laikomas „iPhone“ yra globalizacijos produktas tiesiogine to žodžio prasme. Nors ant jo nugarėlės parašyta „Designed by Apple in California. Assembled in China“, ši frazė pasakoja tik mažą dalį istorijos. Iš tiesų, šis įrenginys yra šimtų kompanijų iš dešimčių šalių bendro darbo rezultatas, kurį meistriškai orkestruoja „Apple“.

Šis modelis puikiai iliustruoja, kaip TB išnaudoja pasaulinį darbo pasidalijimą: aukštos kvalifikacijos darbai (dizainas, tyrimai) atliekami išsivysčiusiose šalyse, o žemos kvalifikacijos, imlūs darbui procesai (surinkimas) – besivystančiose.

Naujos kartos modelis: „Shein“ ir duomenimis grįsta mada

Kinijos milžinė „Shein“ veikia visiškai kitaip nei „Apple“, tačiau jos modelis galbūt dar geriau atspindi šiuolaikinio, skaitmeninio kapitalizmo tendencijas. „Shein“ neturi fizinių parduotuvių – tai tik internetinė platforma, kurios sėkmės pagrindas yra ne dizaineriai, o duomenų analizė ir dirbtinis intelektas.

1. Tendencijų fiksavimas: „Shein“ algoritmai nuolat „šukuoja“ internetą – socialinius tinklus („TikTok“, „Instagram“), mados tinklaraščius, konkurentų svetaines – ir realiu laiku identifikuoja, kokios spalvos, kirpimai ir stiliai tampa populiarūs. [4]
2. Mažų partijų gamyba: Užuot pagaminusi dešimtis tūkstančių vieno modelio drabužių, „Shein“ pasikliauja milžinišku tūkstančių mažų tiekėjų tinklu Kinijoje. Kiekvienam tiekėjui užsakoma pagaminti tik labai mažą partiją naujo dizaino drabužių (pvz., 100-200 vnt.).
3. Testavimas realiu laiku: Šie tūkstančiai naujų modelių kasdien įkeliami į „Shein“ programėlę ir svetainę. [3] Sistema stebi, kurie modeliai sulaukia daugiausiai paspaudimų, įdėjimų į krepšelį ir pirkimų.
4. Gamybos eskalavimas: Tik tie modeliai, kurie pasirodo esantys populiarūs, nedelsiant užsakomi didesniais kiekiais. Nepopuliarūs modeliai tiesiog dingsta iš asortimento. Tai leidžia išvengti didelių neparduotų prekių sandėlių ir pataikyti tiesiai į vartotojų norus.

Šis „realaus laiko mažmeninės prekybos“ (real-time retail) modelis leidžia „Shein“ būti neįtikėtinai greitai ir pigiai, tačiau jis taip pat sukelia milžiniškų ekologinių ir etinių problemų: skatina besaikį vartojimą, generuoja didžiulius kiekius tekstilės atliekų ir kelia klausimų dėl darbo sąlygų tūkstančiuose mažų, sunkiai sukontroliuojamų siuvyklų. [1, 2, 3]

Tarptautinių bendrovių galia seniai peržengė vien ekonomikos rėmus. Ji reiškiasi politikoje, kultūroje, technologijose ir net mūsų mąstyme. Ši galia yra kompleksinė ir daugialypė, todėl ją verta nagrinėti iš kelių perspektyvų.

Ekonominė galia: didesnės už valstybes

Kaip matėme įvade, paprasčiausias būdas įvertinti TB ekonominę galią – palyginti jų finansinius rodiklius su valstybių BVP. Šie skaičiai yra iškalbingi ir nuolat kinta, tačiau tendencija aiški: didžiausios korporacijos valdo milžiniškus išteklius, dažnai didesnius nei vidutinio dydžio šalys.

Šaltiniai: Investopedia, Forbes, Pasaulio Bankas. Atkreipkite dėmesį, kad rinkos kapitalizacija yra kintantis dydis, o pajamų ir BVP palyginimas yra iliustratyvus, nes tai skirtingos kategorijos.

Tačiau galia slypi ne tik skaičiuose. TB galia reiškiasi per:

• Užimtumą: Jos yra vienos didžiausių darbdavių pasaulyje. Pavyzdžiui, „Walmart“ ir „Amazon“ kartu įdarbina milijonus žmonių. Tai suteikia joms didžiulę socialinę ir ekonominę įtaką regionuose, kuriuose jos veikia.
• Tiesiogines užsienio investicijas (TUI): TB sprendimas investuoti šalyje – pastatyti gamyklą, įkurti paslaugų centrą – gali radikaliai pakeisti tos šalies ekonomiką, sukurti darbo vietas ir atnešti naujų technologijų. Pavyzdžiui, investicijos Lietuvoje tokių bendrovių kaip „Continental“ ar „Hella“ yra reikšmingas indėlis į šalies ekonomiką.
• Kontrolę tiekimo grandinėse: Didžiosios TB, tokios kaip „Apple“ ar „Walmart“, faktiškai kontroliuoja tūkstančius mažesnių tiekėjų visame pasaulyje, diktuodamos jiems kainas, gamybos terminus ir standartus.

Politinė galia: tylūs sprendimų priėmėjai

TB savo ekonominę galią dažnai paverčia politine įtaka. Tai daroma keliais pagrindiniais būdais:

• Lobizmas: Milžiniškos lėšos skiriamos lobistams, kurie JAV Kapitolijuje, Briuselyje ar kitų šalių sostinėse „dirba“ su politikais, siekdami paveikti įstatymų leidybą. Pavyzdžiui, technologijų gigantai aktyviai lobuoja prieš griežtesnį duomenų apsaugos reguliavimą, o farmacijos kompanijos – prieš vaistų kainų mažinimą.
• „Besisukančių durų“ fenomenas: Aukšto rango politikai ar valstybės tarnautojai, baigę karjerą viešajame sektoriuje, dažnai įsidarbina aukštuose postuose tose pačiose korporacijose, kurias anksčiau prižiūrėjo. Tai sukuria interesų konfliktus ir užtikrina TB palankius sprendimus.
• „Lenktynės į dugną“ (Race to the Bottom): TB, ieškodamos kur investuoti, dažnai išnaudoja valstybių konkurenciją. Šalys varžosi tarpusavyje, siūlydamos kuo mažesnius mokesčius, silpnesnius aplinkosaugos reikalavimus ir lankstesnius darbo įstatymus, kad tik pritrauktų investuotoją. Laimi korporacija, pralaimi – piliečiai ir aplinka.
• Poveikis tarptautinei politikai: Didelės naftos ir dujų kompanijos gali daryti įtaką užsienio politikai, susijusiai su ištekliais turtingais regionais. Technologijų gigantai, kontroliuojantys informacijos srautus, tampa svarbiais geopolitiniais veikėjais.

Kultūrinė galia: formuojame tai, ką valgote, rengiatės ir galvojate

Galbūt pati subtiliausia, bet ne mažiau svarbi yra TB kultūrinė galia. Ji reiškiasi per:

• Vartojimo kultūros platinimą: Tokie prekių ženklai kaip „Coca-Cola“, „McDonald's“, „Nike“ ar „IKEA“ tapo globaliais simboliais, formuojančiais ne tik vartojimo įpročius, bet ir gyvenimo būdo standartus visame pasaulyje.
• Medijų ir informacijos kontrolę: „Google“ lemia, ką randame internete. „Meta“ („Facebook“, „Instagram“) ir „TikTok“ formuoja, kokias naujienas ir idėjas matome. „Netflix“ ir „Disney“ kuria turinį, kurį žiūri milijardai. Ši informacinės ekosistemos kontrolė suteikia neregėtą galią formuoti viešąją nuomonę.
• Glokalizaciją: Nors TB dažnai kaltinamos kultūrų homogenizavimu (vienodinimu), jos taip pat yra įvaldžiusios glokalizacijos meną – globalių produktų pritaikymą vietos skoniams. Pavyzdžiui, Indijoje „McDonald's“ nesiūlo jautienos mėsainių, o juos keičia vištienos („McMaharaja Mac“) ar vegetariškais variantais. Tai leidžia joms sėkmingai įsiskverbti į skirtingas kultūrines terpes, kartu išlaikant globalų prekės ženklo identitetą.

Nors tarptautinės bendrovės kuria inovacijas, darbo vietas ir siūlo platų prekių pasirinkimą, jų veikla yra neatsiejama nuo rimtų globalių problemų. Kritiškas požiūris, kurį ugdo geografijos mokslas, reikalauja įvertinti ir neigiamas jų veiklos pasekmes.

Darbo teisių pažeidimai ir išnaudojimas

Siekiant maksimaliai sumažinti gamybos kaštus, gamyba dažnai perkeliama į šalis, kuriose darbo jėga yra pigi, o profesinės sąjungos – silpnos arba apskritai uždraustos. Tai veda prie sisteminių darbo teisių pažeidimų:

• „Prakaito fabrikai“ (Sweatshops): Ypač greitosios mados ir elektronikos pramonėje, darbuotojai (dažnai moterys ir migrantai) dirba ilgas valandas už itin mažą atlyginimą, nesaugiomis ir nehigieniškomis sąlygomis. Garsus pavyzdys – 2013 m. „Rana Plaza“ pastato griūtis Bangladeše, kur žuvo daugiau nei 1100 drabužių siuvėjų, dirbusių Vakarų prekių ženklams.
• Vaikų darbas: Nors dauguma TB oficialiai deklaruoja kovojančios su vaikų darbu, jų sudėtingose ir ne visada skaidriose tiekimo grandinėse vis dar pasitaiko atvejų, kai vaikai išnaudojami žemės ūkyje (pvz., kakavos plantacijose) ar gamyboje. [3]
• Antisanitarinės sąlygos ir spaudimas: Net ir moderniose gamyklose, tokiose kaip „Foxconn“ Kinijoje, kur surenkami „iPhone“, darbuotojai susiduria su milžinišku psichologiniu spaudimu, griežta kontrole ir prastomis gyvenimo sąlygomis bendrabučiuose, kas praeityje lėmė savižudybių bangą.

Poveikis aplinkai: pelnas planetos sąskaita

Globalus TB veiklos mastas reiškia ir globalų poveikį aplinkai. Dauguma didžiųjų korporacijų yra atsakingos už reikšmingą taršos ir išteklių eikvojimo dalį.

Mokesčių vengimas: gudrybės trilijonų vertės

Viena iš opiausių problemų yra legalus, bet etiškai abejotinas TB mokesčių vengimas. Užuot mokėjusios mokesčius tose šalyse, kuriose realiai uždirba pelną (pvz., parduodamos prekes ar paslaugas), jos pasinaudoja tarptautinės mokesčių sistemos spragomis ir „perkelia“ pelną į mokesčių rojus.

Kaip tai veikia (supaprastintas pavyzdys):

1. TB „TechCorp“ (būstinė JAV) sukuria vertingą patentą.
2. Šį patentą ji parduoda savo antrinei įmonei „TechCorp Ireland“, esančiai Airijoje, kur pelno mokestis istoriškai buvo labai žemas.
3. Kita antrinė įmonė, pavyzdžiui, „TechCorp Germany“ Vokietijoje, parduoda produktus ir uždirba didelį pelną.
4. Tačiau „TechCorp Germany“ turi mokėti milžiniškus „licencinius mokesčius“ įmonei „TechCorp Ireland“ už teisę naudotis patentu. Šie mokesčiai „suvalgo“ beveik visą Vokietijoje uždirbtą pelną.
5. Rezultatas: Vokietijoje pelnas beveik nulinis (ir mokesčių mokėti nereikia), o visas pelnas atsiduria Airijoje, kur jis apmokestinamas minimaliai.

Dėl tokių schemų valstybių biudžetai kasmet praranda šimtus milijardų eurų – pinigų, kurie galėtų būti panaudoti švietimui, sveikatos apsaugai ar infrastruktūrai. Tai didina nelygybę, nes mokesčių našta perkeliama nuo stambių korporacijų ant smulkaus verslo ir individualių mokesčių mokėtojų pečių. [1]

Didėjanti tarptautinių bendrovių galia ir jos neigiamos pasekmės nelieka be atsako. Visame pasaulyje – nuo tarptautinių organizacijų iki pavienių piliečių – ieškoma būdų, kaip subalansuoti TB įtaką ir priversti jas veikti atsakingiau. Šis procesas sudėtingas ir lėtas, tačiau tam tikrų pokyčių jau matyti.

Valstybių ir tarptautinių organizacijų atsakas

Nors valstybės dažnai konkuruoja dėl TB investicijų, jos taip pat bando kooperuotis, kad nustatytų bendras žaidimo taisykles.

• Antimonopoliniai tyrimai ir baudos: Ypač Europos Sąjunga aktyviai kovoja su technologijų gigantų piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. „Google“ buvo skirta milijardinė bauda už piktnaudžiavimą paieškos sistemos monopoliu, „Apple“ – už konkurencijos ribojimą „App Store“, o „Meta“ – už duomenų privatumo pažeidimus. Šių bylų tikslas – ne sužlugdyti kompanijas, o užtikrinti sąžiningą konkurenciją rinkoje.
• Globalus minimalus pelno mokestis: Tai vienas ambicingiausių pastarųjų metų bandymų kovoti su mokesčių vengimu. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) iniciatyva daugiau nei 140 šalių sutarė dėl 15% minimalaus pelno mokesčio didelėms tarptautinėms bendrovėms. [1, 2] Idėja paprasta: jei bendrovė sumokės mokesčius mokesčių rojuje, kur tarifas, pavyzdžiui, 5%, jos pagrindinės buveinės šalis turės teisę iš jos išieškoti skirtumą (šiuo atveju – 10%), kad bendra mokesčių našta pasiektų 15%. [2] Tai turėtų sumažinti „lenktynių į dugną“ patrauklumą. [3]
• Reguliavimas: Priimami nauji įstatymai, skirti suvaldyti tam tikrus TB veiklos aspektus. Pavyzdžiui, ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) suteikė piliečiams daugiau teisių kontroliuoti savo asmeninius duomenis, o Skaitmeninių paslaugų aktas įpareigojo didžiąsias platformas aktyviau kovoti su dezinformacija ir nelegaliu turiniu.

Pilietinės visuomenės atsakas

Pokyčius skatina ne tik vyriausybės. Didelį vaidmenį atlieka ir aktyvūs piliečiai bei nevyriausybinės organizacijos (NVO).

• NVO veikla: Organizacijos kaip „Greenpeace“, „Amnesty International“, „Human Rights Watch“ ar „Public Eye“ atlieka tyrimus, viešina TB piktnaudžiavimo atvejus, organizuoja kampanijas ir teikia ieškinius teismams. Jų ataskaitos dažnai tampa atspirties tašku žiniasklaidos tyrimams ir politiniams sprendimams.
• Sąmoningas vartojimas (Ethical Consumerism): Vis daugiau vartotojų renkasi prekes ir paslaugas atsižvelgdami ne tik į kainą, bet ir į tai, kaip jos buvo pagamintos. Populiarėja „sąžiningos prekybos“ (Fair Trade) produktai, ekologiška produkcija, vartotojai ieško informacijos apie prekių ženklų tvarumą ir etiką. Nors pavienio žmogaus pasirinkimas gali atrodyti nereikšmingas, masiškas vartotojų elgesio pokytis siunčia galingą signalą verslui.
• Boikotai ir aktyvizmas: Istorijoje būta sėkmingų vartotojų boikotų, kurie privertė kompanijas keisti savo politiką. Šiandien socialiniai tinklai leidžia greitai mobilizuoti žmones ir išreikšti nepasitenkinimą dėl neetiško įmonių elgesio.

Pačių bendrovių atsakas: „žaliasis smegenų plovimas“ ar tikri pokyčiai?

Paveiktos visuomenės spaudimo, daugelis TB pradėjo diegti įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) strategijas. Jos skelbia apie savo tvarumo tikslus, investuoja į atsinaujinančią energetiką, kuria etikos kodeksus tiekėjams. Tačiau kritikai dažnai tai vadina „žaliuoju smegenų plovimu“ (greenwashing) – pastangomis sukurti atsakingos įmonės įvaizdį, iš esmės nekeičiant žalingo verslo modelio. Pavyzdžiui, greitosios mados prekės ženklas gali išleisti mažą „tvarią“ kolekciją iš perdirbtų medžiagų, tuo pačiu toliau gamindamas milijonus įprastų, aplinkai kenksmingų drabužių. Todėl labai svarbu kritiškai vertinti pačių bendrovių deklaracijas ir analizuoti jų realius veiksmus.

Įsivaizduokime situaciją: į Lietuvą nori ateiti didžiulė tarptautinė bendrovė „Global-X“. Ji žada pastatyti didelę gamyklą, sukurti 1000 naujų darbo vietų, didžiąją dalį produkcijos eksportuoti. Tačiau mainais ji prašo iš vyriausybės išskirtinių sąlygų: 10 metų atleidimo nuo pelno mokesčio, nemokamo sklypo ir supaprastintų aplinkosaugos vertinimo procedūrų. Vyriausybė turi priimti sprendimą. Kokie būtų argumentai „už“ ir „prieš“?

Ši dilema nėra teorinė. Su ja nuolat susiduria viso pasaulio, taip pat ir Lietuvos, politikai. Pasinaudodami šioje pamokoje įgytomis žiniomis, pasverkime galimus tokio sprendimo privalumus ir trūkumus.

Išvada

Kaip matome, vienareikšmiško atsakymo nėra. Sprendimas priklauso nuo to, kam teikiamas prioritetas: ar greitam, trumpalaikiam ekonominiam postūmiui, ar ilgalaikiam, darniam vystymuisi, subalansuojančiam ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos interesus. Būtent gebėjimas kritiškai vertinti tokias situacijas, matyti ne tik tiesioginę naudą, bet ir paslėptas rizikas, yra esminis šiuolaikinio, geografiškai raštingo piliečio bruožas.