Pramonės ir paslaugų išsidėstymo veiksniai

Ar kada nors susimąstėte, kodėl jūsų išmanusis telefonas greičiausiai buvo surinktas Kinijoje, programinė įranga jam sukurta Kalifornijoje, o klientų aptarnavimo centras, į kurį skambinate iškilus problemai, galbūt yra Filipinuose ar Airijoje? Kodėl Lietuvoje, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, viena po kitos dygsta automobilių komponentų gamyklos, o Vilniuje telkiasi finansinių technologijų įmonės?

Tai nėra atsitiktinumas. Kiekvienos įmonės – nuo milžiniškos gamyklos iki nedidelio startuolio – sprendimas, kur įsikurti, yra kruopščiai apskaičiuotas strateginis ėjimas. Šį sprendimą lemia dešimtys veiksnių, vadinamų lokalizacijos (išsidėstymo) veiksniais. Jie tarsi nematomos jėgos formuoja pasaulio ekonomikos žemėlapį, nulemdami, kur kuriamos darbo vietos, kur kaupiasi turtai ir kur atsiranda naujos technologijos.

Šioje pamokoje pasinersime į pasaulio ūkio dėsnius. Aiškinsimės, kokie veiksniai – nuo gamtos išteklių ir pigios darbo jėgos iki universitetų ir gyvenimo kokybės – lemia pramonės ir paslaugų įmonių geografiją. Suprasime, kaip šių veiksnių svarba keitėsi bėgant laikui ir kaip technologijų amžius perrašė senąsias ekonomikos taisykles. Ši kelionė padės ne tik geriau suprasti globalius procesus, bet ir įvertinti Lietuvos vietą nuolat kintančioje pasaulio ekonomikoje.

Kad suprastume dabartinę pramonės geografiją, turime trumpam grįžti į praeitį. Viskas prasidėjo nuo Pramonės perversmo XVIII–XIX a., kai garo variklis ir naujos technologijos pakeitė pasaulį. Tuo metu įmonių išsidėstymo taisyklės buvo gana paprastos ir negailestingos.

Klasikinė teorija: Alfredo Vėberio mažiausių kaštų modelis

XX a. pradžioje vokiečių ekonomistas Alfredas Vėberis (Alfred Weber) sukūrė pirmąjį išsamų modelį, paaiškinantį pramonės įmonių išsidėstymą. Jo Mažiausių kaštų teorija teigė, kad verslas, siekdamas maksimalaus pelno, visada stengsis įsikurti ten, kur gamybos kaštai yra mažiausi. Vėberis išskyrė tris pagrindinius veiksnius, kurie sukuria „optimalų“ tašką žemėlapyje:

1. Transporto kaštai. Tai buvo pats svarbiausias veiksnys. Įmonė turi įvertinti, kiek kainuos atsigabenti žaliavas ir kiek – nuvežti pagamintą produkciją į rinką. Optimali vieta yra ten, kur bendra transporto išlaidų suma yra mažiausia. Vėberis tai iliustravo „lokalizacijos trikampiu“, kurio viršūnėse yra žaliavų šaltiniai ir rinka, o gamykla statoma kažkur trikampio viduje.
   • Jei gamybos procese prarandama daug žaliavų masės (pvz., metalo rūdos perlydymas), gamyklą labiau apsimoka statyti arčiau žaliavų.
   • Jei galutinis produktas yra sunkesnis ar didesnis už žaliavas (pvz., gėrimų gamyba, kur pagrindinė žaliava – vanduo – yra visur), gamyklą labiau apsimoka statyti arčiau rinkos.
2. Darbo jėgos kaštai. Jei kurioje nors vietoje darbo jėga yra gerokai pigesnė, tai gali atsverti didesnius transporto kaštus. Įmonė gali nuspręsti įsikurti ne optimaliame transporto taške, o ten, kur sutaupys daugiau pinigų atlyginimams.
3. Aglomeracijos nauda. Aglomeracija – tai įmonių koncentracija vienoje vietoje. Kai daug panašių įmonių įsikuria greta, jos visos gauna naudos: atsiranda specializuotų paslaugų tiekėjai, susiformuoja kvalifikuotų darbuotojų rinka, įmonės gali dalintis informacija ir idėjomis. Ši nauda gali paskatinti įmonę kurtis jau esančiame pramonės centre, net jei transporto ar darbo kaštai ten šiek tiek didesni.

Nuo klasikos prie šiuolaikinės realybės

Vėberio modelis puikiai paaiškina tradicinės sunkiosios pramonės (metalurgijos, mašinų gamybos) išsidėstymą. Tačiau šiandieniniame pasaulyje jo nebepakanka. Globalizacija, konteinerių transportas, internetas ir žinių ekonomika iš esmės pakeitė žaidimo taisykles. Transporto kaštų dalis bendrose išlaidose smarkiai sumažėjo, o tokių veiksnių kaip technologijos, kvalifikuota darbo jėga ir valstybės politika svarba – išaugo. Dabar analizuosime visą šiuolaikinių veiksnių spektrą.

Pramonės įmonių sprendimai, kur statyti gamyklą, priklauso nuo daugybės „kietųjų“ (lengvai apskaičiuojamų) ir „minkštųjų“ (kokybinių) veiksnių. Jų svarba priklauso nuo konkrečios pramonės šakos.

Poindustrinėje visuomenėje didžioji dalis ekonominės vertės sukuriama ne gamyklose, o biuruose, laboratorijose, bankuose ir parduotuvėse. Tai – paslaugų sektorius. Jo išsidėstymo veiksniai smarkiai skiriasi nuo tradicinės pramonės.

Paslaugas galima skirstyti į kelias grupes, kurioms svarbūs skirtingi veiksniai:

• Vartotojiškos paslaugos (mažmeninė prekyba, restoranai, kirpyklos): svarbiausias veiksnys – artumas prie klientų.
• Verslo paslaugos (finansai, teisė, rinkodara): telkiasi didmiesčiuose, arti kitų įmonių.
• Žinių ekonomikos paslaugos (IT, tyrimai ir plėtra (R&D), dizainas): svarbiausias veiksnys – talentų (kvalifikuotų specialistų) koncentracija.

Panagrinėkime pagrindinius veiksnius, lemiančius šiuolaikinių paslaugų įmonių lokaciją.

Jokia vieta pasaulyje geriau neiliustruoja šiuolaikinių, „minkštųjų“ lokalizacijos veiksnių svarbos nei Silicio slėnis (Silicon Valley) Kalifornijoje. Kaip nedidelis žemės ūkio regionas tapo pasauliniu technologijų centru? Tai nebuvo vieno veiksnio, o unikalios jų visumos – ekosistemos – rezultatas.

Silicio slėnio sėkmės receptas

Intelektinis kapitalas: universitetai

Viskas prasidėjo nuo Stanfordo universiteto. Jo inžinerijos fakultetas buvo ir yra vienas stipriausių pasaulyje. Universitetas ne tik ruošė aukščiausio lygio specialistus, bet ir aktyviai skatino studentus bei profesorius kurti savo įmones, komercializuoti išradimus. Buvo įkurtas Stanfordo tyrimų parkas, kur naujiems startuoliams buvo suteikiamos patalpos. Tai sukūrė nuolatinį talentų ir idėjų srautą.

Finansinis kapitalas: rizikos kapitalistai

Technologijų startuoliams reikia ne tik idėjų, bet ir pinigų. Silicio slėnyje susiformavo unikali rizikos kapitalo (venture capital) kultūra. Investuotojai buvo pasirengę rizikuoti didelėmis pinigų sumomis ir investuoti į perspektyvias, bet dar pelno negeneruojančias idėjas, tikėdamiesi milžiniškos grąžos ateityje. Ši drąsių pinigų koncentracija leido atsirasti tokioms įmonėms kaip „Apple“, „Google“ ir „Facebook“.

Aglomeracijos galia: tinklaveika ir žinių sklaida

Kai tūkstančiai inžinierių, programuotojų, dizainerių ir verslininkų dirba kelių dešimčių kilometrų spinduliu, atsitinka magija. Idėjos sklinda neįtikėtinu greičiu – per pietus kavinėje, konferencijose ar tiesiog darbuotojams pereinant iš vienos įmonės į kitą. Šis žinių persiliejimas (knowledge spillover) yra didžiausias klasterio privalumas. Konkurencija yra didžiulė, bet ji skatina inovacijas. Susiformavo tankus tiekėjų, teisinių ir rinkodaros paslaugų tinklas, pritaikytas būtent technologijų įmonėms.

Vyriausybės vaidmuo: pirmieji užsakymai

Ankstyvuoju etapu, Šaltojo karo metais, JAV Gynybos departamentas ir NASA buvo didžiausi puslaidininkių ir kitos elektronikos užsakovai. Šie pelningi kariniai kontraktai suteikė jaunoms įmonėms stabilų pajamų šaltinį ir leido tobulinti technologijas, kurios vėliau buvo pritaikytos civilių rinkai.

Kultūra ir gyvenimo būdas

Silicio slėnyje susiformavo specifinė kultūra, vertinanti riziką, atvirumą naujovėms ir sunkaus darbo etiką. Kartu Kalifornijos klimatas, gamta ir liberalus gyvenimo būdas pritraukė talentingus žmones iš viso pasaulio. Gyvenimo kokybė tapo svarbiu veiksniu kovoje dėl geriausių protų.

Silicio slėnio pavyzdys rodo, kad šiuolaikinėje ekonomikoje sėkmę lemia ne gamtos ištekliai, o gebėjimas sukurti aplinką, kurioje gimsta, auga ir klesti idėjos.

Apibendrinkime ir palyginkime, kokie veiksniai yra svarbiausi skirtingiems ekonomikos sektoriams. Nors kai kurie veiksniai, pavyzdžiui, stabili politinė aplinka, yra universalūs, prioritetai smarkiai skiriasi.

Supratus globalius dėsnius, galime geriau įvertinti Lietuvos situaciją. Mūsų šalis neturi gausių gamtinių išteklių, todėl konkuruoja ne „kietaisiais“, o „minkštaisiais“ veiksniais. Lietuva sėkmingai išnaudoja savo geografinę padėtį, išsilavinusią darbo jėgą ir narystę Europos Sąjungoje, kad pritrauktų dviejų pagrindinių tipų investicijas.

Pramonė: Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) kaip magnetas

Lietuvoje veikia kelios laisvosios ekonominės zonos (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir kt.). Tai yra pagrindinis įrankis pritraukti gamybos įmones. Kokius lokalizacijos veiksnius LEZ siūlo investuotojams?

• Valstybės politika: Tai pats svarbiausias veiksnys. LEZ įmonėms siūlomos didelės pelno, nekilnojamojo turto ir dividendų mokesčių lengvatos pirmaisiais veiklos metais. Tai tiesioginė finansinė nauda.
• Infrastruktūra ir žemė: LEZ teritorijose investuotojams siūlomi paruošti pramoniniai sklypai su visomis komunikacijomis (elektra, vanduo, keliai). Tai smarkiai sutrumpina ir atpigina gamyklos statybos procesą.
• Transportas ir geografinė padėtis: Kauno LEZ yra šalia tarptautinio oro uosto ir pagrindinių Lietuvos automagistralių, o Klaipėdos LEZ – šalia neužšąlančio jūrų uosto. Tai užtikrina puikias logistikos galimybes eksportui į ES ir pasaulio rinkas.
• Darbo jėga: Aplink didžiuosius miestus yra pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos, ypač inžinerijos specialistų, kuriuos ruošia Kauno technologijos universitetas ir kitos aukštosios mokyklos. Nors darbo jėga Lietuvoje brangesnė nei Azijoje, jos kvalifikacija ir darbo kultūra yra aukštesnė.

Dėl šių veiksnių derinio į Lietuvą atėjo tokios Vokietijos automobilių pramonės milžinės kaip „Continental“ ir „Hella“, kurios gamina aukštos pridėtinės vertės elektronikos komponentus.

Paslaugos: Vilnius – Šiaurės Europos technologijų ir finansų centras

Sostinėje klesti kitokio tipo verslas – tarptautiniai paslaugų centrai ir technologijų startuoliai. Čia svarbūs visai kiti veiksniai.

• Kvalifikuota darbo jėga (Talentai): Tai pats svarbiausias veiksnys. Vilniuje susitelkę daug jaunų, aukštąjį išsilavinimą turinčių, kelias užsienio kalbas mokančių specialistų. Tai idealus profilis IT, finansų, klientų aptarnavimo, rinkodaros paslaugoms teikti.
• Komunikacijų infrastruktūra: Lietuva garsėja viena sparčiausių ir geriausiai išplėtotų interneto infrastruktūrų pasaulyje. Tai gyvybiškai svarbu technologijų įmonėms.
• Gyvenimo kokybė: Vilnius yra žalias, kompaktiškas, saugus miestas su aktyviu kultūriniu gyvenimu. Palyginti su Vakarų Europos sostinėmis, čia pragyvenimas yra pigesnis. Tai padeda pritraukti ir išlaikyti talentus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
• Verslo aplinka: Nors biurokratijos vis dar yra, Lietuva nuosekliai gerina savo pozicijas tarptautiniuose verslo sąlygų reitinguose. Ypač palanki aplinka sukurta finansinių technologijų (FinTech) įmonėms, kurios gali greitai ir paprastai gauti veiklos licencijas.

Dėl šios ekosistemos Vilniuje įsikūrė tokių įmonių kaip „Nasdaq“, „Western Union“, „Revolut“ paslaugų centrai, taip pat gimė ir išaugo Lietuvos „vienaragiai“ (įmonės, vertinamos daugiau nei milijardu dolerių) – „Vinted“ ir „Nord Security“.