Eilėraščių rinktinė „Eilinė“

Aidas Marčėnas gimė 1960 m. rugsėjo 25 d. Kaune, tačiau didžiąją gyvenimo dalį gyvena ir kuria Vilniuje.

Svarbiausi biografijos faktai:

• Mokėsi Vilniaus 23-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Vilniaus Simono Daukanto gimnazija).
• Studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą (nebaigė).
• Vėliau studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) fortepijono klasėje (nebaigė).
• Aktyviai bendradarbiauja periodinėje spaudoje, skelbia eseistinius ir kritinius straipsnius, knygų recenzijas.
• 2005 m. už eilėraščių rinktinę „Eilinė“ jam suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Savo autobiografijoje Aidas Marčėnas yra parašęs frazę, tapusią savotišku jo kūrybinio kelio moto:

„Nuo 1982 metų galutinai apsisprendžiau tapti poetu, ir tada mano gyvenimas pasibaigė.“

Šis sakinys atskleidžia gilų, kartais dramatišką poeto santykį su kūryba, kuri jam tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, o galbūt net pačiu gyvenimu. Nors jo kūryboje galima rasti ironijos ir žaidimo, joje taip pat juntamas pagarbus santykis su tradicija, tėvyne, dvasinėmis vertybėmis.

Mokiniams dažniausiai rekomenduojama susipažinti su Aido Marčėno eilėraščiais iš 2006 m. išleistos rinktinės „Eilinė“, kuri apima ankstesnių rinkinių kūrybą ir leidžia susidaryti išsamų vaizdą apie poeto braižą.

Pagrindiniai kūrybos bruožai:

• Kūryba kaip misija: A. Marčėnas išsiskiria iš daugelio šiuolaikinių kūrėjų tuo, kad deklaruoja kūrybą kaip ypatingą misiją. Jis sieja savo asmenybę su poezija, traktuodamas ją kaip žmonėms ir tautai reikšmingą veiklą, o ne tik saviraiškos formą. Anot jo, „poezija yra meilė“.
• Šiuolaikinio žmogaus pasaulėjauta: Savo poezijoje jis atskleidžia sudėtingą šiuolaikinio žmogaus vidinį pasaulį, rašo apie vienatvę, meilę, gyvenimo klastą ir džiaugsmą, nuolat kelia gyvenimo prasmės klausimus.
• Formos meistriškumas: Poetas skiria ypatingą dėmesį eilėraščio formai, skambesiui, rimui ir ritmui. Jo kūryboje galima rasti tiek klasikinių silabotoninių eilėraščių, tiek verlibrų (laisvųjų eilių). Būdingos subtilios stilizacijos, žaidimas kalba.
• Skyrybos ypatumai: Kai kuriuose eilėraščiuose A. Marčėnas sąmoningai atsisako tradicinių skyrybos ženklų arba juos vartoja neįprastai. Mintis eilėraštyje tarsi laisvai plaukia, kartais primindama šiuolaikinį neformalų bendravimą (pvz., žinutes), kur svarbiau išreikšti mintį, o ne griežtai laikytis visų kalbos taisyklių. Tai gali būti traktuojama kaip poetinė priemonė, kurianti specifinį ritmą ir nuotaiką.
• Intertekstualumas ir dialogas su tradicija: Jo kūriniuose dažnai galima rasti aliuzijų į kitų autorių (ypač Henriko Radausko, kuriam būdingas kasdienybės neigimas ir savito poetinio pasaulio kūrimas) kūrybą, kultūros istoriją.
• Meditacinė lyrika: Daugelis A. Marčėno eilėraščių yra meditacinio pobūdžio. Gyvenimo prasmė dažnai suvokiama kaip pats buvimas, gebėjimas išgyventi akimirką. Kaip teigia kritikai, klausimas apie prasmę jo eilėraščiuose kartais atrodo beprasmis arba neatsakomas, tačiau tai nesukelia nevilties ar nihilizmo. Poetas tarsi siūlo ne beviltiškai ieškoti atsakymų, o ramiai priimti tai, kas duota, ir pastebėti prasmę kiekvienoje gyvenimo akimirkoje (tai artima dzenbudizmo filosofijai).
• Santykis su vertybėmis: Nors jo kūryboje juntama šiuolaikinio pasaulio sumaištis ir ironija, ji nėra nihilistinė. Lyrinis subjektas neneigia tėvynės svarbos, nesijuokia iš dvasinių ieškojimų ar Dievo.

Išskirtinis rinkinys – „Ištrupėjusios erdvės“ (2002 m.):

Ši knyga ypač išsiskiria A. Marčėno kūryboje. Tai vien iš rytietiškos eilėraščio formos – tankų – sudarytas rinkinys. Tankos – tai griežtos struktūros (paprastai 5 eilutės, 31 skiemuo: 5-7-5-7-7) lakoniški eilėraščiai. Šioje knygoje per tankos formą skleidžiasi kasdieniai išgyvenimai, šiuolaikinio pasaulio ir žmogaus būsenos, aktualūs apmąstymai. Ypač ryškus ciklas „Sankalbos“, kuriame poetas tęsia dialogą su mirusiais meno žmonėmis, Lietuvos ir pasaulio kultūros asmenybėmis.

Aido Marčėno kūrybos supratimui svarbu:

• Atkreipti dėmesį ne tik į eilėraščio turinį, bet ir į jo formą, skambesį, kalbos žaismą.
• Pastebėti ironiją, kuri dažnai slepia giluminius apmąstymus.
• Suvokti kūrybos kaip ypatingos veiklos, turinčios prasmę, idėją.
• Įsiklausyti į eilėraščio ritmą, net jei jame nėra įprastos skyrybos.

Aidas Marčėnas yra vienas tų poetų, kurie nuolat ieško naujų raiškos formų, tačiau išlieka ištikimi pamatiniams kūrybos principams ir vertybėms. Jo poezija kviečia skaitytoją ne tik pasimėgauti žodžio menu, bet ir susimąstyti apie save bei supantį pasaulį.