Nauja istorijos programa, paprastai

Jei atsivertę šį kursą pagalvojote, kad temos chaotiškai šokinėja nuo Antikos prie XX amžiaus ir vėl atgal – jūs pastebėjote teisingai! Tačiau tai nėra klaida ar netvarka. Tai – sąmoningas ir modernus požiūris į istorijos mokymąsi, kuris gerokai skiriasi nuo to, kaip mokėtės anksčiau.

Kuo skiriasi šis kursas?

• Kaip mokėmės anksčiau (ir senuose vadovėliuose)? Dažniausiai – nuosekliai ir chronologiškai: Antika → Viduramžiai → Naujieji laikai. Tai puikus būdas susidaryti bendrą laiko juostos vaizdą ir įsiminti pagrindinius įvykius.

• Kaip mokysimės dabar (11–12 klasėje)? Problemiškai ir temomis. Užuot keliavę tiesia laiko linija, mes keliausime per didžiąsias žmonijos problemas, kiekvieną kartą jas išnagrinėdami nuo seniausių laikų iki šių dienų. Pagal naująją programą, šioje pakopoje siekiama nebe kaupti faktus, o ugdyti gebėjimą matyti procesus, lyginti ir analizuoti.

Kaip tai veikia praktiškai?

Visas kursas yra suskirstytas į didelius teminius ciklus. Pavyzdžiui:

Taigi, „šokinėjimas“ įvyksta tik tada, kai baigiame vieną ciklą ir pradedame kitą. Pavyzdžiui, išnagrinėję kultūros raidą iki XX amžiaus, mes pradedame naują ciklą apie aplinką ir vėl grįžtame į Antiką, kad suprastume problemos šaknis. Ciklo viduje mes visada judame nuosekliai per istoriją.

Kodėl toks metodas yra geresnis?

• Matysite procesus, o ne tik faktus. Suprasite, kaip vystėsi demokratijos idėja, o ne tik kada ji atsirado Graikijoje ir Prancūzijoje.
• Išmoksite lyginti ir mąstyti kritiškai. Gebėsite palyginti, kaip menininko laisvė atrodė Renesanse ir kaip – sovietmečiu. Būtent tokių gebėjimų reikalauja ir brandos egzaminas.
• Suprasite, kad istorija gyva. Pamatysite, kaip tos pačios problemos – valdžia, laisvė, ekologija – kankino žmones visais laikais, tik keitėsi jų pavidalas.
• Geriau pasiruošite gyvenimui. Šis metodas ugdo ne datų „kalėją“, o žmogų, gebantį analizuoti sudėtingas problemas, matyti jų šaknis ir vertinti skirtingus požiūrius.

Tad nusiteikite įdomiai kelionei! Ji nebus tiesi, bet padės pamatyti istoriją kaip didžiulį, sudėtingą ir be galo įdomų sąsajų tinklą.

Išanalizavus 89 puslapių programą, programa aiškiai nurodo reikšmingus įvykius ir datas, kurie yra būtini istoriniam karkasui suprasti.

Šios datos yra paminėtos skirsnyje „Mokymo(si) turinys“ kaip reikšmingi įvykiai, kuriuos mokiniai turi žinoti ir suprasti jų kontekstą.

Antika ir Viduramžiai:

• 27 m. pr. Kr. – Principato įvedimas ir Romos respublikos tapsmas imperija
• 800 m. – Karolio Didžiojo karūnavimas imperatoriumi
• 1054 m. – Krikščionių Bažnyčios skilimas (schizma)
• 1215 m. – Didžioji laisvių chartija (Anglija)
• 1251 m. – Mindaugo krikštas
• 1253 m. – Mindaugo karūnavimas
• 1385 m. – Krėvos sutartis
• 1387 m. – Lietuvos krikštas
• 1397 m. – Vilniaus katedros mokyklos atidarymas
• 1410 m. – Žalgirio mūšis
• 1417 m. – Žemaitijos krikštas
• 1422 m. – Melno taika
• 1445 m. – Knygų spausdinimo pradžia (Gutenbergas)
• 1492 m. – Kristupo Kolumbo kelionė
• 1498 m. – Vasko da Gamos kelionė į Indiją

Naujieji laikai (XVI–XIX a.):

• 1517 m. – Martyno Liuterio tezių paskelbimas
• 1522 m. – Pranciškaus Skorinos spaustuvės įkūrimas Vilniuje
• 1525 m. – Pirmasis Lietuvos Statutas
• 1557 m. – Valakų reforma
• 1569 m. – Liublino unija
• 1579 m. – Vilniaus Akademijos (universiteto) įkūrimas
• 1588 m. – Trečiasis Lietuvos Statutas
• 1596 m. – Brastos bažnytinė unija
• 1648 m. – Vestfalijos taika
• 1655 m. – Kėdainių unija
• 1787 m. – JAV Konstitucijos priėmimas
• 1789–1799 m. – Prancūzijos didžioji revoliucija
• 1791 m. – Gegužės 3-iosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas
• 1794 m. – Tado Kosciuškos sukilimas
• 1772, 1793, 1795 m. – ATR padalijimai
• 1814–1815 m. – Vienos kongresas
• 1830–1831 m. – Sukilimas
• 1832 m. – Vilniaus universiteto uždarymas
• 1848–1849 m. – Tautų pavasaris Europoje
• 1861 m. – Baudžiavos panaikinimas Lietuvoje
• 1862 m. – Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atidarymas
• 1863–1864 m. – Sukilimas
• 1870–1871 m. – Vokietijos ir Italijos suvienijimai
• 1883–1886 m. – Laikraščio „Aušra“ leidyba
• 1905 m. – Didysis Vilniaus seimas

XX–XXI amžius:

• 1917 m. – Spalio perversmas Rusijoje; Vilniaus konferencija
• 1918 m. vasario 16 d. – Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas (nors programa mini bendrai 1918 m., data yra esminė)
• 1919 m. – Versalio taikos sutartis
• 1922 m. – Lietuvos universiteto Kaune įsteigimas
• 1923–1924 m. – Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos
• 1933 m. – Adolfo Hitlerio paskyrimas kancleriu
• 1938 m. – Miuncheno susitarimas; Lenkijos ultimatumas Lietuvai
• 1939 m. rugpjūčio 23 d. – Molotovo–Ribentropo paktas
• 1939 m. – Klaipėdos krašto atplėšimas; Lietuvos-SSRS savitarpio pagalbos sutartis
• 1940 m. – Sovietinė Lietuvos okupacija
• 1941 m. birželio 14–17 d. – Pirmieji masiniai sovietiniai trėmimai
• 1942–1943 m. – Stalingrado mūšis
• 1943 m. rugsėjo 23 d. – Vilniaus geto likvidavimas
• 1944 m. – Normandijos operacija
• 1945 m. – Potsdamo konferencija
• 1949 m. – LLKS Tarybos Deklaracija (vasario 16 d.); komunistų įkūrimas Kinijoje; „Lietuvių charta“; NATO įkūrimas (kontekste)
• 1950–1953 m. – Korėjos karas
• 1951 m. – Europos anglių ir plieno bendrijos įsteigimas
• 1961 m. – Berlyno sienos statyba
• 1962 m. – Karibų krizė
• 1965–1973 m. – Vietnamo karas
• 1970 m. – „Žemės diena“
• 1972 m. – Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija; „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos pradžia
• 1979–1992 m. – Afganistano karas
• 1986 m. – Černobylio atominės elektrinės avarija
• 1987 m. – Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo
• 1988 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimas
• 1990 m. kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas
• 1990 m. – Vokietijos susivienijimas
• 1991 m. – Sovietų karinė agresija prieš Lietuvą
• 1992 m. – Mastrichto sutartis; Lietuvos Respublikos Konstitucija
• 1993 m. – Lito įvedimas; Rusijos kariuomenės išvedimas
• 2001 m. – Rugsėjo 11-osios teroristų išpuolis JAV
• 2004 m. – Lietuvos įstojimas į NATO ir ES
• nuo 2014 m. – Rusijos agresija ir karas su Ukraina