Istorija: Atsakymai į esminius klausimus

Konstitucija yra pagrindinis, aukščiausią teisinę galią turintis valstybės įstatymas. Ji apibrėžia valstybės santvarką, valdžios institucijų galias ir piliečių pagrindines teises bei pareigas.

Lietuva į Europos Sąjungą (ES) įstojo 2004 m. gegužės 1 d., kartu su devyniomis kitomis valstybėmis.

Prūsija kaip valstybinis darinys buvo oficialiai panaikinta Antrojo pasaulinio karo laimėtojų 1947 m., padalijus jos teritorijas tarp Sovietų Sąjungos, Lenkijos ir Vokietijos.

Abiejų Tautų Respublika buvo padalyta tris kartus: 1772 m., 1793 m. ir 1795 m. Po trečiojo padalijimo valstybė nustojo egzistuoti.

Šaltojo karo pabaiga dažniausiai siejama su Berlyno sienos griuvimu 1989 m. ir Sovietų Sąjungos subyrėjimu 1991 m.

Lietuviškos spaudos draudimas lotyniškais rašmenimis carinės Rusijos valdžios buvo įvestas 1864 m. ir truko iki 1904 m.

Jungtinė Karalystė oficialiai išstojo iš Europos Sąjungos 2020 m. sausio 31 d.

Lietuvos Respublikos prezidentą tiesioginiuose, slaptuose rinkimuose renka visi balsavimo teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai.

Baudžiava Rusijos imperijai priklausiusioje Lietuvos dalyje buvo panaikinta 1861 m. caro Aleksandro II manifestu.

Pirmąjį pasaulinį karą laimėjo Antantės sąjunga, kurios pagrindinės narės buvo Prancūzija, Didžioji Britanija, Rusijos imperija (iki 1917 m.), o vėliau – JAV ir Italija.

Abiejų Tautų Respublika žlugo dėl vidinių priežasčių, tokių kaip bajorų savivalė ir karaliaus valdžios silpnumas, bei išorinių – kaimyninių valstybių (Rusijos, Prūsijos, Austrijos) karinės agresijos ir įvykdytų padalijimų.

Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo 1914 m. liepos 28 d., kai Austrija-Vengrija paskelbė karą Serbijai.

Pagrindinės karo priežastys buvo imperialistinių valstybių konkurencija dėl kolonijų ir įtakos, agresyvus nacionalizmas, ginklavimosi varžybos ir sudėtinga karinių sąjungų sistema Europoje.

Vincas Kudirka yra Lietuvos himno – „Tautiškos giesmės“ – autorius, taip pat svarbus tautinio atgimimo veikėjas, laikraščio „Varpas“ įkūrėjas ir redaktorius.

Pirmajame pasauliniame kare kovojo du pagrindiniai kariniai blokai: Antantė (Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija, vėliau JAV ir kt.) ir Centrinės Valstybės (Vokietija, Austrija-Vengrija, Osmanų imperija, Bulgarija).

NVS yra po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 m. susikūręs regioninis tarptautinis susivienijimas, jungiantis kai kurias buvusias sovietines respublikas. Lietuva, Latvija ir Estija niekada nebuvo NVS narėmis.

Fašizmas yra XX a. pirmoje pusėje Italijoje susiformavusi kraštutinių dešiniųjų politinė ideologija ir valdymo forma, kuriai būdingas autoritarizmas, nacionalizmas, militarizmas ir lyderio kultas.

Urbanizacija yra procesas, kai didėja miestų ir miesto gyventojų skaičius bei auga miestų vaidmuo visuomenės gyvenime. Tai apima tiek gyventojų kėlimąsi į miestus, tiek miestietiško gyvenimo būdo plitimą.

SSRS arba Sovietų Sąjunga buvo totalitarinė, komunistų valdoma valstybė, egzistavusi nuo 1922 m. iki 1991 m. Ji buvo okupavusi Lietuvą ir kitas Baltijos šalis.

ATR yra Abiejų Tautų Respublikos, federacinės valstybės, kurią po Liublino unijos 1569 m. sudarė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė, trumpinys.

Šaltasis karas buvo geopolitinės, ekonominės ir ideologinės konfrontacijos laikotarpis po Antrojo pasaulinio karo (maždaug 1947–1991 m.) tarp dviejų supervalstybių blokų: JAV vadovaujamų Vakarų ir Sovietų Sąjungos vadovaujamų Rytų.

Europoje Antrasis pasaulinis karas baigėsi 1945 m. gegužės 8 d., Vokietijai pasirašius besąlyginės kapituliacijos aktą. Pasaulyje karas galutinai baigėsi 1945 m. rugsėjo 2 d., kai kapituliavo Japonija.

Bolševikai buvo radikali Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija, vadovaujama Vladimiro Lenino. 1917 m. spalį jie įvykdė perversmą ir užgrobė valdžią Rusijoje.

Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., kai nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją.

Totalitarizmas yra politinis režimas, kuriuo siekiama visiškos (totalinės) valstybės kontrolės visose visuomenės gyvenimo srityse, slopinant bet kokią opoziciją ir asmens laisves.

Feodalizmas yra viduramžių Europai būdinga visuomeninė ir politinė santvarka, pagrįsta žemės nuosavybės teise ir vasaliniais senjorų (žemės savininkų) bei vasalų (gaunančių žemę už tarnybą) santykiais.

Žmogaus teises Lietuvoje gina teismai, Seimo kontrolierių įstaiga, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga ir įvairios nevyriausybinės organizacijos.

Emigracija yra procesas, kai asmuo išvyksta iš savo gimtosios šalies nuolat gyventi į kitą valstybę.

Lietuvos valstybės susikūrimo data laikomas 1253 m. liepos 6 d., kai buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.

Napoleonas Bonapartas Prancūzijos imperatoriumi pasiskelbė ir buvo karūnuotas 1804 m. gruodžio 2 d.

Vilniaus universitetą (tuomet vadintą Vilniaus akademija) 1579 m. įkūrė jėzuitų ordinas, gavęs karaliaus Stepono Batoro ir popiežiaus Grigaliaus XIII patvirtinimus.

Lietuvoje įstatymus leidžia Seimas. Išskirtiniais atvejais įstatymai gali būti priimami ir referendumu.

Prometėjas yra graikų mitologijos titanas, kuris, pasak mito, pavogė iš dievų ugnį ir atidavė ją žmonėms. Jis laikomas žmonijos gynėju, maištininku ir kančios dėl kilnaus tikslo simboliu.

Tėvynė yra gimtasis kraštas, šalis, kurioje žmogus gimė, užaugo ir su kuria jaučia istorinį, kultūrinį ir emocinį ryšį. Tai vieta, kurią žmogus laiko savais namais.

Činšas yra istorinis terminas, reiškiantis kasmetinę duoklę arba piniginį mokestį, kurį valstietis mokėdavo žemės savininkui (dvarininkui) už teisę naudotis žeme.

Demografinis sprogimas yra staigus ir labai spartus gyventojų skaičiaus didėjimas, įvykstantis dėl smarkiai išaugusio gimstamumo ir sumažėjusio mirtingumo.

Tautybė nurodo asmens priklausomybę tam tikrai etninei grupei ar tautai, pagrįstą bendra kalba, kultūra, istorija ir kilme. Ji skiriasi nuo pilietybės, kuri yra teisinis ryšys su valstybe.

Antrojo pasaulinio karo metu Prancūzijos pasipriešinimo kovotojai (partizanai), kovoję prieš nacių okupaciją, buvo vadinami Maki (pranc. Maquis).

Lietuva į Jungtinių Tautų Organizaciją buvo priimta 1991 m. rugsėjo 17 d., atkūrusi nepriklausomybę.

Lietuva visateise NATO (Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos) nare tapo 2004 m. kovo 29 d.

Jogaila stiprino valstybę sudarydamas Krėvos sutartį (1385 m.) su Lenkija, pradėdamas oficialų Lietuvos krikštą (1387 m.) ir kartu su Vytautu pasiekdamas lemiamą pergalę Žalgirio mūšyje (1410 m.) prieš Kryžiuočių ordiną.

Mindaugas stiprino valstybę suvienydamas lietuvių žemes, priimdamas krikštą (1251 m.) ir karūnuodamasis Lietuvos karaliumi (1253 m.). Šie veiksmai įtvirtino Lietuvos valstybę tarptautinėje arenoje ir sustabdė kryžiuočių agresiją.

Renesansas (Atgimimas) – tai XIV–XVI a. Europos kultūros, meno ir mokslo epocha, prasidėjusi Italijoje. Jai būdingas grįžimas prie Antikos idealų, humanizmas ir didelis dėmesys žmogui.

Antika – tai Senovės Graikijos ir Senovės Romos civilizacijų laikotarpis, trukęs maždaug nuo VIII a. pr. Kr. iki V a. po Kr. Ši epocha padėjo pagrindus Vakarų civilizacijos filosofijai, menui, mokslui ir politikai.

Antikai būdingas politeizmas (daugybės dievų garbinimas), demokratijos ir respublikos idėjų atsiradimas, didelis dėmesys filosofijai, teatrui, sportui, taip pat architektūros ir skulptūros klestėjimas.

Viduramžiai – tai istorinis laikotarpis Europos istorijoje, trukęs nuo Vakarų Romos imperijos žlugimo V a. iki Renesanso pradžios XV a. Šiam laikotarpiui būdinga feodalinė santvarka ir stipri krikščionybės įtaka.

Viduramžiams būdinga feodalinė visuomenės struktūra, riterių kultūra, Bažnyčios dominavimas, kryžiaus žygiai ir gotikinės architektūros stilius.

Nors tikslios datos nėra, viduramžių pabaiga dažniausiai siejama su tokiais įvykiais kaip Konstantinopolio žlugimas (1453 m.), Amerikos atradimas (1492 m.) arba Reformacijos pradžia (1517 m.).

Apšvieta – tai XVIII a. Europos intelektualinis ir kultūrinis judėjimas, kurio atstovai (filosofai) teigė, kad svarbiausia yra žmogaus protas, mokslas ir švietimas. Apšvietos idėjos skatino kritiškai vertinti religiją ir absoliutinę monarchiją.

Nors ATR turėjo renkamą valdovą ir Seimą, ji nelaikoma demokratiška šiuolaikine prasme, nes politines teises turėjo tik nedidelė visuomenės dalis – bajorai (šlėkta). Didžioji dauguma gyventojų, valstiečiai, buvo beteisiai.

Viduramžiais didžiausias ir svarbiausias turtas buvo žemė. Žemės valdymas tiesiogiai lėmė asmens galią, statusą ir pajamas.

Abiejų Tautų Respublika galutinai žlugo 1795 m., kai po trečiojo padalijimo Rusija, Prūsija ir Austrija pasidalijo visas likusias jos žemes.

Pagrindinės Prancūzijos revoliucijos (1789 m.) priežastys buvo didelė socialinė nelygybė tarp luomų, valstybės finansų krizė, absoliutinės monarchijos neefektyvumas ir Apšvietos idėjų plitimas.

Luomai – tai istoriškai susiklosčiusios visuomenės grupės, turinčios skirtingas teises, pareigas ir privilegijas, nustatytas įstatymais ir papročiais. Viduramžių Europoje pagrindiniai luomai buvo dvasininkija, bajorija ir trečiasis luomas (valstiečiai, miestiečiai).

Ideologija yra sistemiška idėjų, įsitikinimų ir vertybių visuma, kuri paaiškina pasaulį ir siūlo tam tikrą visuomenės, politikos ar ekonomikos modelį. Pavyzdžiui, liberalizmas, komunizmas, konservatizmas.

Nacionalizmas yra ideologija ir politinis judėjimas, teigiantis, kad svarbiausia vertybė yra tauta ir jos interesai. Jis pabrėžia tautos vienybę, kultūrinį išskirtinumą ir siekį turėti savo valstybę.

Liberalizmas yra politinė ir socialinė filosofija, pabrėžianti individo laisvę, teisinę lygybę ir valdžios ribojimą. Liberalai pasisako už žmogaus teises, demokratiją ir laisvąją rinką.

Demokratinė valstybė yra tokia valdymo forma, kurioje valdžios šaltinis yra tauta, o valdžia įgyvendinama per laisvus ir sąžiningus rinkimus. Joje užtikrinamos žmogaus teisės ir valdžių padalijimo principas.