Apšvieta ir modernybė (XVIII–XX a. pr.)

XVIII amžiuje Europa pabudo. Po šimtmečių, kai autoritetas buvo grįstas bažnyčios dogma ir karalių valia, kilo nauja galinga jėga – žmogaus protas. Filosofas Imanuelis Kantas šį pokytį apibūdino šūkiu: „Sapere Aude!“ – „Išdrįsk žinoti!“.

Tai buvo Apšvietos epochos esmė. Mąstytojai pradėjo tikėti, kad pasitelkus protą, logiką ir mokslą galima ne tik paaiškinti gamtos dėsnius, bet ir sukurti teisingesnę, laisvesnę ir laimingesnę visuomenę. Jie nebijojo kvestionuoti visko: nuo Dievo buvimo iki karaliaus teisės valdyti.

Šiose pamokose tyrinėsime, kaip ši drąsių idėjų epocha sukūrė modernaus pasaulio pamatus. Aiškinsimės, kaip mintys, gimusios Paryžiaus salonuose ir Londono kavinėse, virto revoliucijomis, konstitucijomis ir net naujais meno stiliais, kurie amžiams pakeitė Vakarų civilizacijos veidą.

Anglų filosofas Džonas Lokas savo veikale „Du traktatai apie valdymą“ (1689 m.) suformulavo idėjas, kurios po šimtmečio įkvėpė JAV ir Prancūzijos revoliucionierius. Perskaitykime ištrauką ir išsiaiškinkime, kodėl jo žodžiai buvo tokie galingi.

„Žmonės, būdami [...] iš prigimties visi laisvi, lygūs ir nepriklausomi, negali būti išbraukti iš šios būklės ir pajungti kito politinei valdžiai be jų pačių sutikimo. Vienintelis būdas, kuriuo kas nors atsisako savo prigimtinės laisvės ir užsideda pilietinės visuomenės pančius, yra susitarimas su kitais žmonėmis susijungti ir susivienyti į bendruomenę, kad galėtų patogiai, saugiai ir taikiai gyventi tarpusavyje, saugiai naudodamiesi savo nuosavybe [...].

Tačiau jei ilga piktnaudžiavimų, išsisukinėjimų ir klastočių virtinė, nukreipta ta pačia kryptimi, padaro kėslus matomus žmonėms, jie negali nepajusti, kas juos slegia, ir pamatyti, kur link jie eina; nenuostabu, kad jie tada pabunda ir stengiasi atiduoti valdžią į tokias rankas, kurios galėtų jiems užtikrinti tikslus, dėl kurių valdžia iš pradžių ir buvo sukurta.“

Klausimai analizei

• Prigimtinės teisės: Kokias tris pagrindines, iš prigimties kylančias žmogaus savybes įvardija Lokas pačioje pradžioje? Kodėl, pasak jo, jos yra tokios svarbios?
• Valdžios ribos: Koks yra vienintelis teisėtas būdas žmogui paklusti politinei valdžiai? Koks yra pagrindinis tikslas, dėl kurio žmonės sutinka kurti valdžią?
• Teisė sukilti: Kokiomis aplinkybėmis, pasak Loko, žmonės ne tik gali, bet ir turi pabusti ir pakeisti valdžią? Kaip tai susiję su „visuomenės sutarties“ idėja?

Apšvietos idėjos nebuvo tik teoriniai pasvarstymai. Jos tapo galingu ginklu, įkvėpusiu žmones nuversti senąją tvarką. Panagrinėkime, kaip konkrečios idėjos paveikė JAV ir Prancūzijos revoliucijas – tai padės jums parengti argumentuotą esė.

Esė tema: „Paaiškinkite, kaip Apšvietos epochos idėjos paveikė JAV ir Prancūzijos revoliucijas.“

Argumentų struktūra

Sėkmingą esė sudaro aiškūs argumentai, pagrįsti pavyzdžiais. Štai galima struktūra:

1. Argumentas: Prigimtinės teisės tapo revoliucijos pateisinimu.

• Idėja: Džono Loko teorija, kad žmonės turi neatimamas teises į gyvybę, laisvę ir nuosavybę.
• Poveikis JAV: JAV Nepriklausomybės deklaracijoje (1776 m.) perfrazuojama Loko mintis – „gyvybė, laisvė ir laimės siekis“. Amerikiečiai teigė, kad Didžiosios Britanijos karalius pažeidė šias teises, todėl jie turi teisę atsiskirti.
• Poveikis Prancūzijai: Prancūzijos „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje“ (1789 m.) teigiama, kad „žmonės gimsta ir lieka laisvi ir lygūs savo teisėmis“. Tai buvo tiesioginis iššūkis absoliutizmui ir luominei santvarkai.

2. Argumentas: Valdžių padalijimas tapo naujos valdžios modeliu.

• Idėja: Šarlio de Monteskjė teorija apie būtinybę padalyti valdžią į leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo.
• Poveikis JAV: JAV Konstitucija (1787 m.) yra tobulas šios idėjos įgyvendinimo pavyzdys. Kongresas (įstatymų leidyba), Prezidentas (vykdomoji valdžia) ir Aukščiausiasis Teismas (teisminė valdžia) yra atskirti ir kontroliuoja vienas kitą.
• Poveikis Prancūzijai: Nors Prancūzijos revoliucija buvo chaotiškesnė, visos jos konstitucijos (pradedant 1791 m.) bandė įgyvendinti valdžių padalijimo principą, siekdamos sukurti stabilią respubliką.

3. Argumentas: Suverenios tautos idėja pakeitė karaliaus valdžią.

• Idėja: Žano Žako Ruso (Jean-Jacques Rousseau) ir kitų mąstytojų idėja, kad aukščiausia valdžia (suverenitetas) priklauso ne monarchui, o tautai (piliečių visumai).
• Poveikis JAV: JAV Konstitucija prasideda žodžiais „Mes, žmonės...“ (We the People...), taip pabrėžiant, kad valdžios šaltinis yra tauta, o ne Dievas ar karalius.
• Poveikis Prancūzijai: „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje“ aiškiai teigiama: „Bet kokio suvereniteto principas iš esmės glūdi tautoje“. Tai buvo mirties nuosprendis prancūzų absoliutinei monarchijai.

Naudodamiesi šia struktūra, galite sukurti išsamų ir argumentuotą atsakymą, kuriame ne tik įvardysite idėjas, bet ir parodysite jų praktinį poveikį svarbiausiems Vakarų istorijos įvykiams.