Pasaulio gyventojų kaita ir demografiniai rodikliai

Ar kada nors susimąstėte, kiek žmonių gyveno Žemėje, kai gimė jūsų seneliai? O proseneliai? Tikėtina, kad per jų gyvenimą žmonių skaičius planetoje padvigubėjo, o gal net patrigubėjo. 2022 metų pabaigoje pasaulio gyventojų skaičius oficialiai peržengė 8 milijardų ribą. [16] Šis skaičius – ne tik statistika. Už jo slypi milijardai individualių istorijų, skirtingų kultūrų, ekonominių realijų ir, žinoma, milžiniškas poveikis mūsų planetai.

Šioje pamokoje leisimės į kelionę laiku ir erdve, kad suprastume, kaip mes tapome tokie gausūs. Išsiaiškinsime, kodėl tūkstančius metų žmonių skaičius augo labai lėtai, o per pastaruosius du šimtmečius įvyko vadinamasis „demografinis sprogimas“. Išmoksime kalbėti demografų kalba – suprasime, ką reiškia tokie rodikliai kaip gimstamumas, mirtingumas ar suminis gimstamumo rodiklis, ir kodėl jie yra tarsi veidrodis, atspindintis šalies socialinę ir ekonominę būklę. Galiausiai, pažvelgsime į dabartines tendencijas: kodėl Europos ir Japonijos visuomenės sensta, o Afrikos – išlieka jaunos? Kokie iššūkiai ir galimybės laukia pasaulio, kurio gyventojų skaičius vis dar auga, nors ir lėčiau nei anksčiau? [19] Ši pamoka – tai raktas į sudėtingų pasaulio procesų – nuo ekonomikos iki ekologijos – supratimą.

Norėdami suprasti gyventojų kaitą, turime išmokti naudotis demografijos – mokslo apie gyventojus – įrankiais. Demografai renka ir analizuoja duomenis apie gimimus, mirtis, vedybas, migraciją, kad galėtų ne tik aprašyti dabartinę situaciją, bet ir prognozuoti ateities tendencijas. [15] Šios prognozės yra nepaprastai svarbios vyriausybėms planuojant socialines paslaugas (mokyklas, ligonines, pensijas), verslui – vertinant rinkos dydį, o mums visiems – suprantant globalius iššūkius.

Pagrindiniai demografiniai rodikliai

Demografiniai rodikliai – tai statistiniai dydžiai, kurie leidžia objektyviai ir palyginamai apibūdinti gyventojų skaičių, struktūrą ir kaitą. Dažniausiai jie skaičiuojami 1000 gyventojų per metus ir išreiškiami promilėmis (‰), kad būtų galima lyginti skirtingo dydžio šalis.

Nors šie trys rodikliai yra pagrindiniai, jie ne visada atspindi visą vaizdą. Todėl demografai naudoja ir kitus, tikslesnius rodiklius.

Bendrieji gimstamumo ir mirtingumo rodikliai suteikia bendrą vaizdą, tačiau norėdami suprasti visuomenės ateitį, turime pasitelkti kur kas galingesnį įrankį – suminį gimstamumo rodiklį (SGR).

Magija skaičiuje 2,1: suminis gimstamumo rodiklis (SGR)

SGR atsako į klausimą: kiek vidutiniškai vaikų per gyvenimą pagimdo viena moteris? Šis rodiklis nepriklauso nuo visuomenės amžiaus struktūros, todėl yra daug tikslesnis prognozuojant ilgalaikes tendencijas. [23]

• SGR > 2,1: Gyventojų skaičius ateityje didės. Tokia situacija būdinga daugeliui Afrikos į pietus nuo Sacharos šalių (pvz., Nigeris ~6,7, Somalis ~5,8).
• SGR = 2,1: Tai vadinamasis kartų kaitos lygis. Gyventojų skaičius išlieka stabilus, nes kiekviena tėvų pora „atsistato“ susilaukdama dviejų vaikų, kurie juos pakeis, o papildoma 0,1 dalis kompensuoja mirtingumą iki reprodukcinio amžiaus.
• SGR < 2,1: Gyventojų skaičius ateityje mažės. Tai būdinga beveik visoms išsivysčiusioms šalims, įskaitant Lietuvą, taip pat daugeliui besivystančių šalių, pavyzdžiui, Kinijai ar Brazilijai. [5] Pavyzdžiui, Pietų Korėjos SGR yra žemiausias pasaulyje ir siekia vos ~0,9. [5]

Veiksniai, lemiantys SGR mažėjimą, yra universalūs:

Kūdikių mirtingumas ir gyvenimo trukmė – šalies vizitinė kortelė

Šie du rodikliai yra tarsi lakmuso popierėlis, parodantis bendrą šalies išsivystymo lygį.

• Aukštas kūdikių mirtingumas (> 50‰) ir trumpa gyvenimo trukmė (< 60 metų) rodo prastą sveikatos apsaugą, nepakankamą mitybą, prastas sanitarines sąlygas ir politinį nestabilumą. Tokia situacija vis dar yra kai kuriose Afrikos valstybėse (pvz., Centrinės Afrikos Respublika, Siera Leonė).
• Labai žemas kūdikių mirtingumas (< 5‰) ir ilga gyvenimo trukmė (> 80 metų) yra aukšto pragyvenimo lygio, kokybiškos medicinos, gero išsilavinimo ir taikos ženklas. Šiais rodikliais pirmauja Japonija, Šveicarija, Singapūras, Ispanija.

Norint suprasti ne tik gyventojų skaičiaus kaitą, bet ir jų struktūrą, naudojamas grafinis metodas – gyventojų amžiaus ir lyties piramidė. Tai stulpelinė diagrama, kurios kairėje pusėje vaizduojamas vyrų, o dešinėje – moterų skaičius (arba procentas) pagal amžiaus grupes (dažniausiai kas 5 metus). [10] Piramidės forma gali atskleisti šalies praeitį, dabartį ir ateitį.

Plečiančioji (progresyvioji) piramidė: „eglutė“

• Forma: Klasikinis trikampis su labai plačiu pagrindu ir siaura viršūne.
• Ką ji rodo?
  • Labai didelis gimstamumas: Platus pagrindas reiškia, kad vaikų (0-14 m.) dalis visuomenėje yra didžiausia. [10]
  • Didelis mirtingumas ir trumpa gyvenimo trukmė: Kiekviena vyresnio amžiaus grupė yra gerokai siauresnė už jaunesnę, o viršūnė (virš 65 m.) labai siaura. Tai reiškia, kad daug žmonių miršta nesulaukę senatvės.
• Poveikis: Gyventojų skaičius auga labai sparčiai („demografinis sprogimas“). Valstybei kyla iššūkiai užtikrinti išsilavinimą ir darbo vietas gausiam jaunimui.
• Pavyzdžiai: Nigerija, Angola, Afganistanas.

Stacionarioji piramidė: „varpas“ arba „stačiakampis“

• Forma: Pagrindas ir vidurinė dalis yra panašaus pločio, piramidė į viršų siaurėja lėtai. Primena varpo formą.
• Ką ji rodo?
  • Mažas ir stabilus gimstamumas: Vaikų ir darbingo amžiaus žmonių grupių dydis yra panašus.
  • Mažas mirtingumas ir ilga gyvenimo trukmė: Didelė dalis gyventojų sulaukia senatvės, todėl viršutinė dalis yra gana plati.
• Poveikis: Gyventojų skaičius auga labai lėtai arba yra stabilus (nulinis prieaugis). Visuomenė yra brandi, bet pradeda ryškėti senėjimo požymiai.
• Pavyzdžiai: JAV, Prancūzija, Danija.

Siaurėjančioji (regresyvioji) piramidė: „urna“

• Forma: Pagrindas siauresnis už vidurinę dalį. Primena urną arba apverstą eglutę.
• Ką ji rodo?
  • Labai mažas gimstamumas: Kiekviena nauja karta yra mažesnė už ankstesnę.
  • Labai ilga gyvenimo trukmė: Vidurinė ir viršutinė dalys (vyresnio amžiaus gyventojai) yra plačios.
• Poveikis: Gyventojų skaičius mažėja (depopuliacija), o visuomenė sparčiai sensta. Valstybė susiduria su didžiuliais iššūkiais: pensijų ir sveikatos apsaugos sistemų našta, darbo jėgos trūkumas.
• Pavyzdžiai: Japonija, Vokietija, Italija, Lietuva.

Interaktyvi užduotis: Apsilankykite svetainėje populationpyramid.net, pasirinkite jus dominančią šalį (pvz., savo gimtąją šalį, šalį, kurioje norėtumėte apsilankyti, ir vieną Afrikos šalį) ir palyginkite jų piramides. Kokiam tipui jos priklauso? Ką galite pasakyti apie šių šalių ateitį?

Lietuvos demografinė situacija yra puikus pavyzdys, kaip istoriniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai formuoja šalies gyventojų struktūrą. Mūsų šalis per pastaruosius tris dešimtmečius patyrė itin dramatiškus pokyčius.

Pagrindinės Lietuvos demografinės tendencijos

Lietuvos demografinę raidą nuo Nepriklausomybės atkūrimo lėmė du pagrindiniai procesai: neigiama natūrali kaita ir neigiama migracija (nors pastaraisiais metais migracijos balansas tapo teigiamas dėl imigracijos, ypač iš Ukrainos ir Baltarusijos).

Pasekmės ir iššūkiai

Lietuvos amžiaus piramidė yra ryškus siaurėjančiojo (regresyviojo) tipo pavyzdys. Tai reiškia, kad ateityje mūsų laukia gilėjančios problemos:

• Darbo jėgos trūkumas: Mažėjant darbingo amžiaus žmonių skaičiui, ekonomikai tampa vis sunkiau augti, trūksta specialistų. [23]
• Socialinės apsaugos sistemos krizė: Vis mažesniam dirbančiųjų skaičiui tenka išlaikyti vis didesnį pensininkų skaičių. Tai kelia grėsmę „Sodros“ stabilumui.
• Regionų tuštėjimas: Demografinės problemos ypač aštrios regionuose, iš kurių jaunimas išvyksta studijuoti ar dirbti į didmiesčius arba užsienį. Dėl to nyksta mokyklos, smulkus verslas, prastėja paslaugų prieinamumas.

Išnagrinėję gyventojų kaitos istoriją ir dabarties tendencijas, galime pažvelgti į ateitį. Jungtinių Tautų (JT) prognozės rodo, kad pasaulio gyventojų skaičius ir toliau didės, tačiau augimo tempai lėtės. [3]

Pagrindinės ateities prognozės

• Pikas XXI amžiuje: Naujausios JT prognozės numato, kad pasaulio gyventojų skaičius piką pasieks devintajame šio amžiaus dešimtmetyje, ties maždaug 10,3 mlrd. riba, o vėliau pradės lėtai mažėti. [3]
• Afrikos augimas: Didžioji dalis XXI amžiaus gyventojų prieaugio teks Afrikos žemynui. Prognozuojama, kad iki 2050 m. Nigerija taps trečia pagal gyventojų skaičių šalimi pasaulyje, aplenkdama JAV. [2] Šis augimas kurs didžiules galimybes, bet kartu ir milžiniškus iššūkius, susijusius su maisto, vandens, švietimo ir darbo vietų poreikiu.
• Azijos stabilizacija ir mažėjimas: Indija jau aplenkė Kiniją kaip daugiausiai gyventojų turinti šalis. [5] Kinijos gyventojų skaičius jau pradėjo mažėti. [3] Daugelio kitų Azijos šalių gimstamumas taip pat sparčiai mažėja.
• Europos nykimas: Europa yra vienintelis žemynas, kurio gyventojų skaičius, prognozuojama, mažės visą XXI amžių. Gyventojų senėjimas ir depopuliacija čia bus aštriausios problemos.

Išvados

Demografija nėra likimas, tačiau ji nubrėžia labai aiškias gaires ateičiai. Supratimas apie gyventojų kaitą ir struktūrą yra būtinas norint spręsti didžiausius XXI amžiaus iššūkius – nuo klimato kaitos ir išteklių valdymo iki socialinio teisingumo ir ekonominės plėtros. Kiekvienos šalies ir regiono demografinė situacija yra unikali, reikalaujanti savitų sprendimų, tačiau bendros tendencijos rodo, kad pasaulis tampa vis labiau demografiškai poliarizuotas – tarp senstančių ir nykstančių bei jaunų ir augančių visuomenių.