Viduramžių literatūra. Rolando giesmė.

Viduramžiai – ilgas ir sudėtingas Europos istorijos tarpsnis (maždaug nuo V iki XV a.), dažnai įsivaizduojamas kaip „tamsūs amžiai“. Tačiau tai buvo ir didingų katedrų statybos, riterių žygių, universitetų kūrimosi ir savitos literatūros klestėjimo metas. Skaityti Viduramžių kūrinius, tokius kaip „Rolando giesmė“, gali būti iššūkis – jų pasaulėžiūra, vertybės, kalba ir stilius gerokai skiriasi nuo mūsų laikų.

Kodėl kartais sunku? Viduramžių žmogaus mąstymą stipriai veikė religija, visuomenė buvo griežtai hierarchinė (feodalizmas), o literatūra dažnai tarnavo religiniams ar politiniams tikslams. Todėl veikėjai gali atrodyti vienpusiški, siužetai – schematiški, o kalba – iškilminga ir kupina mums neįprastų formulių.

Bet kodėl verta gilintis? Nes Viduramžių literatūra:

• Padeda suprasti Europos kultūros šaknis: iš kur kilo riterių idealai, kokį vaidmenį atliko krikščionybė formuojant mūsų vertybes.
• Atskleidžia kitokį pasaulio matymą: parodo, kaip žmonės suvokė Dievą, garbę, pareigą, meilę, mirtį visiškai kitokiame kontekste nei mes.
• Supindina istoriją ir legendą: daug kūrinių remiasi istoriniais įvykiais, bet juos perkuria, pagražina, sukuria įspūdingus herojų paveikslus.
• Turi savito žavesio: joje daug didingumo, herojiškumo, paslaptingumo, stiprių jausmų.

Mes padėsime suprasti šią tolimą epochą ir jos literatūrą.

Viduramžiai Europoje truko beveik tūkstantį metų. Tai buvo feodalizmo epocha, kai visuomenė buvo griežtai suskirstyta į luomus (dvasininkija, bajorija, valstiečiai), o žemė ir valdžia priklausė stambiems feodalams (karaliams, kunigaikščiams, baronams). Didžiulę įtaką visam gyvenimui darė krikščionių Bažnyčia.

Viduramžių pasaulėžiūros bruožai:

• Teocentrizmas: Visatos ir gyvenimo centre yra Dievas. Jis laikomas pasaulio kūrėju, visagaliu valdovu, aukščiausiuoju teisėju. Viskas pasaulyje vyksta pagal Dievo planą ir valią.
• Dvejopas pasaulio suvokimas: Žemiškasis gyvenimas laikomas tik laikina stotele, pasiruošimu amžinajam gyvenimui po mirties. Tikrasis ir tobulas pasaulis yra pomirtinis pasaulis (Rojus). Žemė – tai „ašarų pakalnė“, kupina pagundų ir kančios.
• Asketizmas: Iškeliamas kūno marinimas, atsižadėjimas žemiškų malonumų vardan dvasinio tobulumo. Sielos išganymas yra svarbiausias žmogaus tikslas. Siela laikoma nemirtinga ir vertingesnė už laikiną ir nuodėmingą kūną.
• Hierarchiškumas: Tikima, kad Dievo nustatyta tvarka yra hierarchinė – kaip danguje yra angelų hierarchija, taip ir žemėje yra luomų hierarchija. Kiekvienas žmogus turi paklusti savo luomo ir Dievo nustatytai tvarkai.
• Autoritetų galia: Didžiausias autoritetas yra Biblija ir Bažnyčios mokymas. Abejoti jais laikoma nuodėme. Taip pat gerbiami antikos autoritetai (ypač Aristotelis), bet jų mintys interpretuojamos per krikščionybės prizmę.
• Vertybės: Svarbiausios vertybės yra dvasinis tyrumas, tikėjimas, nuolankumas, kuklumas, meilė Dievui, gailestingumas, ištikimybė (Dievui, Bažnyčiai, valdovui-senjorui).

Viduramžių literatūra atspindi epochos pasaulėžiūrą ir vertybes. Jai būdinga:

• Religingumas: Dauguma kūrinių yra religinio turinio (šventųjų gyvenimai, giesmės, pamokslai, Biblijos aiškinimai) arba persmelkti krikščioniškosios dvasios.
• Didaktiškumas: Literatūra dažnai siekia pamokyti, kaip teisingai gyventi pagal krikščioniškąją moralę.
• Simbolizmas ir alegoriškumas: Daiktai, gamtos reiškiniai, veikėjai dažnai turi perkeltinę, simbolinę prasmę, reiškia religines tiesas ar moralines sąvokas.
• Anonimiškumas: Daugelio kūrinių autoriai nežinomi, nes kūryba laikyta ne individualios saviraiškos, o Dievo įkvėpimo ar bendruomenės tradicijos dalimi.
• Žanrų įvairovė: Kuriami šventųjų gyvenimai (hagiografijos), religinė lyrika (himnai, giesmės), herojiniai epai, riterių romanai, miestiečių literatūra (fablio, farsai), religinė drama (misterijos, mirakliai).
• Herojinis epas: Vienas svarbiausių ir populiariausių žanrų, ypač ankstyvaisiais ir brandžiaisiais viduramžiais.

Herojinis epas – tai didelės apimties eiliuotas kūrinys, pasakojantis apie praeities didvyrių žygius, kovas su priešais, dažniausiai ginant tėvynę ir tikėjimą. Jo centre – idealizuotas herojus, įkūnijantis svarbiausias epochos vertybes (narsą, ištikimybę, garbę, religingumą). Herojiniams epams būdinga:

• Istorinis pagrindas: Siužetai dažnai remiasi realiais istoriniais įvykiais ar asmenimis, bet jie smarkiai hiperbolizuojami (perdėtai išaukštinami), pagražinami, papildomi legendiniais motyvais.
• Iškilmingas stilius: Vartojama pakili kalba, pastovūs epitetai, palyginimai, hiperbolės, pasikartojimai.
• Didingi veikėjai: Herojai yra neeilinės fizinės ir dvasinės jėgos asmenybės, ištikimi savo valdovui ir Dievui.
• Kova tarp gėrio ir blogio: Dažnai vaizduojama krikščionių kova su pagonimis ar kitais priešais, simbolizuojanti amžiną gėrio ir blogio kovą.
• Patriotizmas ir religingumas: Išaukštinama meilė tėvynei, pasiaukojimas ginant ją ir krikščionių tikėjimą.

„Rolando giesmė“ (pranc. La Chanson de Roland) – tai garsiausias prancūzų herojinis epas, priklausantis vadinamajam Karolio Didžiojo ciklui.

• Istorinis pagrindas: Epo pagrindą sudaro realus, bet nelabai reikšmingas istorinis įvykis, aprašytas IX a. kronikoje. 778 m. Frankų karalius Karolis Didysis, grįždamas iš žygio į Ispaniją, Ronsevalio perėjoje Pirėnų kalnuose buvo užpultas baskų genčių (ne saracėnų, kaip teigiama epe!), ir jo kariuomenės ariergardas (užpakalinė dalis) buvo sutriuškintas. Tarp žuvusiųjų minimas ir Bretanės markgrafas Hruotlandas (Rolandas). Šis nedidelis mūšis vėlesniais šimtmečiais buvo smarkiai išplėtotas, pagražintas, o baskai paversti musulmonais saracėnais (kad atitiktų vėlesnių Kryžiaus žygių dvasią).
• Žanras: Herojinis epas (giesmė – chanson de geste).
• Pagrindinė tema: Krikščionių riterių kova su pagonimis (saracėnais) ginant tikėjimą ir tėvynę, riterio garbės ir ištikimybės vasalo pareigos klausimai, išdavystės tema.

Siužetas

Epe pasakojama apie Karolio Didžiojo karą Ispanijoje prieš saracėnų karalių Marsilijų. Po septynerių metų kovų lieka neužimtas tik Saragosos miestas. Karolis svarsto, ar priimti Marsilijaus pasiūlytą taiką (kuri, kaip paaiškėja, yra apgaulinga). Karolio sūnėnas, narsusis riteris Rolandas, prieštarauja taikai ir siūlo tęsti kovą. Rolando patėvis, kilmingas grafas Ganelonas, kuris nekenčia Rolando, pasiūlomas vykti pas Marsilijų kaip pasiuntinys. Išsigandęs dėl savo gyvybės ir įsiutęs ant Rolando (kuris jį ir pasiūlė šiai misijai), Ganelonas išduoda Karolį ir Rolandą: susitaria su Marsilijum, kad šis užpuls Karolio kariuomenės ariergardą, kuriam vadovaus Rolandas, kai frankai trauksis per Pirėnų kalnus atgal į Prancūziją.

Karolio kariuomenei traukiantis, Ganelono pasiūlymu Rolandas su savo draugu Oliveriu ir dvylika perų (kilmingiausių riterių) bei 20 tūkstančių karių paliekamas ariergarde Ronsevalio perėjoje. Juos užpuola šimtatūkstantinė saracėnų kariuomenė. Nors jėgos nelygios, riteriai kaunasi didvyriškai. Išmintingasis Oliveris tris kartus ragina Rolandą pūsti stebuklingą ragą Olifantą ir šauktis Karolio pagalbos, bet išdidusis Rolandas atsisako, nenorėdamas užsitraukti negarbės.

Tik tada, kai mūšis jau beveik pralaimėtas ir dauguma frankų žuvę, Rolandas pagaliau papučia ragą. Jis pučia taip stipriai, kad jam plyšta smilkinys. Karolis Didysis, esantis jau toli Prancūzijoje, išgirsta rago garsą ir supranta, kad Rolandas pavojuje. Jis nori grįžti, bet išdavikas Ganelonas bando jį atkalbėti, sakydamas, kad Rolandas tik medžioja. Tačiau Karolis įsako suimti Ganeloną ir skuba atgal.

Rolandas, likęs beveik vienas su keliais ištikimiausiais riteriais (tarp jų ir arkivyskupu Turpinu), kaunasi iki paskutiniųjų. Prieš mirtį jis bando sudaužyti savo stebuklingą kardą Diurandalį į uolą, kad jis neatitektų priešams, bet kardas nelūžta. Rolandas atsigula veidu į Ispaniją (priešų pusę), po savimi pasikiša ragą ir kardą, ištiesia pirštinę Dievui ir miršta kaip tikras krikščionių riteris. Angelai nusineša jo sielą į Rojų.

Atvykęs Karolis Didysis randa visus žuvusius. Jis puola vytis saracėnus. Dievas padaro stebuklą – sustabdo saulę, kad Karolis spėtų pasivyti ir sutriuškinti priešus. Vėliau jis nugali ir didžiulę pagonių kariuomenę, atvykusią iš Rytų padėti Marsilijui. Grįžęs į Acheną, Karolis teisia išdaviką Ganeloną. Šis bando teisintis, bet galiausiai dvikovoje jo giminaitis pralaimi Rolando draugui Tjeriui, ir Ganelonas nuteisiamas žiauria mirties bausme – pririštas prie arklių, suplėšomas į gabalus. Rolando sužadėtinė Alda (Oliverio sesuo), išgirdusi apie jo mirtį, miršta iš sielvarto. Epo pabaigoje Karolis lieka liūdnas ir pavargęs, bet jam vėl pasirodo angelas Gabrielius, kviesdamas į naują žygį ginti krikščionių.

Pagrindiniai veikėjai

• Rolandas: Pagrindinis epo herojus, Karolio Didžiojo sūnėnas, vienas iš dvylikos perų. Įkūnija idealų Viduramžių riterį: nepaprastai narsus, stiprus, ištikimas savo valdovui Karoliui ir Dievui, pasiryžęs mirti už tėvynę („saldžiąją Prancūziją“) ir tikėjimą. Tačiau jis turi ir trūkumą – yra pernelyg išdidus ir karštakošis, dėl garbės bijo paprašyti pagalbos ir taip pražudo save bei savo karius. Jo mirtis vaizduojama didingai ir graudžiai. 🔗 Paieška: Roland hero characteristics
• Karolis Didysis (Charlemagne): Frankų imperatorius. Epe jis vaizduojamas kaip idealus krikščionių valdovas: senas (per 200 metų!), žilabarzdis (išminties simbolis), galingas, teisingas, mylintis savo riterius (ypač Rolandą), giliai religingas (jam padeda angelai, jis bendrauja su Dievu). Nors jis liūdi dėl Rolando žūties, bet ryžtingai atkeršija priešams ir įvykdo teisingumą išdavikui. 🔗 Paieška: Charlemagne Song of Roland Google Images
• Oliveris: Kitas narsus riteris, Rolando artimiausias draugas ir sesers Aldos sužadėtinis. Jis taip pat narsus karys, bet, skirtingai nei Rolandas, yra išmintingas ir apdairus. Jis pirmasis pamato pavojų ir ragina kviestis pagalbą. Jo ir Rolando ginčas dėl rago pūtimo atskleidžia skirtingą požiūrį į riterio garbę (narsa vs išmintis). Jis žūsta mūšyje kartu su Rolandu.
• Ganelonas: Rolando patėvis, kilmingas grafas. Išdavikas. Jis nekenčia Rolando (galbūt dėl pavydo ar senų nuoskaudų) ir iš baimės bei keršto susitaria su saracėnais. Jo išdavystė yra pagrindinė tragedijos priežastis. Galiausiai jis sulaukia pelnytos bausmės.

Kaip išsakoma religinė ir tėvynės idėja?

Religija ir patriotizmas „Rolando giesmėje“ yra neatsiejami.

• Religinė idėja (Krikščionybė vs Pagonybė):
  • Visas epas persmelktas krikščioniškosios pasaulėžiūros. Frankai vaizduojami kaip Dievo kariai, kovojantys šventą karą su „neteisingais“ pagonimis (saracėnais).
  • Saracėnai vaizduojami kaip neigiami veikėjai, netikintys tikruoju Dievu, garbinantys Mahometą ir kitus „stabus“. Jų pralaimėjimas vaizduojamas kaip krikščionybės triumfas.
  • Frankų riteriai kaunasi ir miršta dėl tikėjimo, tikėdamiesi pomirtinio atlygio Rojuje. Rolando mirtis – krikščionio kankinio mirtis.
  • Dievas aktyviai dalyvauja įvykiuose: siunčia angelus (Gabrielių), daro stebuklus (sustabdo saulę), kad padėtų krikščionims nugalėti. Karolis Didysis vaizduojamas kaip Dievo išrinktasis valdovas.
• Tėvynės idėja (Patriotizmas):
  • Riteriai kaunasi ne tik už tikėjimą, bet ir už „saldžiąją Prancūziją“. Meilė tėvynei – viena svarbiausių riterio dorybių.
  • Karolis Didysis įkūnija tėvynės vienybę, galybę ir teisingumą. Ištikimybė jam reiškia ištikimybę Prancūzijai.
  • Rolandas yra pasiaukojantis patriotas. Jam garbė yra neatsiejama nuo tėvynės garbės. Jis nebijo mirti, bet bijo užtraukti gėdą Prancūzijai. Net mirštančio Rolando veidas atgręžtas į priešo pusę – Ispaniją, o paskutinės mintys skiriamos tėvynei ir valdovui.
  • Išdavystė (Ganelono poelgis) smerkiama ne tik kaip asmeninis nusikaltimas, bet ir kaip tėvynės išdavystė.

Abi šios idėjos susipina į vieną – kova už Prancūziją yra kartu ir kova už krikščionybę.

• Tai klasikinis herojinio epo pavyzdys, atspindintis Viduramžių riterių idealus ir vertybes.
• Tai svarbus prancūzų nacionalinės literatūros kūrinys, formavęs tautinę savimonę.
• Jis vaizduoja kultūrų ir religijų susidūrimą, aktualų ir vėlesniais laikais.
• Jame sukurti archetipiniai veikėjų paveikslai (idealus riteris Rolandas, išmintingas draugas Oliveris, išdavikas Ganelonas, idealus valdovas Karolis).
• Tai įspūdingas poetinis kūrinys su ryškiais vaizdais ir dramatiška įtampa.

• 🔗 „Rolando giesmės“ tekstai ir vertimai (paieška)
• 🔗 Herojinio epo žanras (paieška)
• 🔗 Karolis Didysis ir jo epocha (paieška)
• 🔗 Ronsevalio mūšis (istorinis kontekstas)
• 🔗 Viduramžių riterių kultūra (paieška)
• 🔗 „Rolando giesmės“ analizė YouTube
• 🔗 Lituanistikos duomenų bazė: Ieškoti mokslinių straipsnių lietuvių kalba (į paieškos laukelį įvesti „Rolando giesmė“).

Daugiau straipsnių apie privalomus ir rekomenduojamus kūrinius rasite Edukamento literatūros skiltyje: https://www.edukamentas.lt/wiki/literatura.