Lyrika

Kas buvo M. K. Sarbievijus?

Motiejus Kazimieras Sarbievijus (lot. Matthias Casimirus Sarbievius, lenk. Maciej Kazimierz Sarbiewski; 1595–1640) – tai XVII a. pradžios Baroko epochos poetas, rašęs lotynų kalba, pasiekęs europinį pripažinimą ir dažnai vadinamas „Sarmatų Horacijumi“ arba „Krikščioniškuoju Horacijumi“. Nors gimęs Lenkijoje (Mozūrijoje), didžiąją gyvenimo dalį jis praleido Lietuvoje, ypač Vilniuje, todėl laikomas Abiejų Tautų Respublikos (ir Lietuvos) kultūros dalimi, vienu ryškiausių Vilniaus universiteto auklėtinių ir profesorių. Jo kūryba atspindi Baroko epochos pasaulėjautą, jai būdingas dėmesys būties trapumui (memento mori – „atmink, kad mirsi“), Fortūnos (likimo) nepastovumui, dorybės ir tikėjimo svarbai.

Baroko epocha trumpai

Barokas – tai meno ir literatūros kryptis, Europoje vyravusi maždaug nuo XVI a. pabaigos iki XVIII a. vidurio. Jam būdinga:

• Religingumas: Stiprus ryšys su katalikybe (ypač po Tridento susirinkimo), kontrreformacijos idėjos.
• Prieštaringumas: Įtampa tarp žemiškųjų pagundų ir dvasinio gyvenimo, mokslo atradimų ir gilaus tikėjimo, gyvenimo džiaugsmo ir mirties baimės.
• Dinamika ir puošnumas: Sudėtingos formos, įmantri kalba, gausios metaforos, alegorijos, kontrastai, hiperbolės.
• Dėmesys būties trapumui: Populiarios memento mori ir vanitas (visko tuštybė) temos.
• Antikos įtaka: Krikščioniškosios idėjos dažnai reiškiamos per antikinius įvaizdžius, formas (pvz., Sarbievijus sekė Horacijaus odėmis).

Lietuvoje Barokas ypač suklestėjo XVII amžiuje, Vilnius tapo svarbiu šios kultūros centru.

Biografija trumpai

• Kilmė ir studijos: Gimė 1595 m. Mozūrijoje (Lenkija), smulkiųjų bajorų šeimoje. Įstojo į Jėzuitų ordiną. Studijavo Vilniaus akademijoje (vėliau tapusioje universitetu), vėliau pats čia dėstė retoriką ir poetiką, taip pat Kražių kolegijoje.
• Kelionė į Romą ir pripažinimas: 1622–1625 m. studijavo teologiją Romoje. Ten susipažino su įtakingais žmonėmis, tarp jų – popiežiumi Urbonu VIII, kuris pats buvo poetas. Popiežius aukštai įvertino Sarbievijaus talentą, vainikavo jį poeto laurais (simbolinis aukščiausias pripažinimas) ir pavedė jam taisyti lotyniškus bažnytinius himnus.
• Sugrįžimas ir šlovė: Grįžęs į Vilnių, Sarbievijus tapo teologijos profesoriumi, garsiu pamokslininku (sakė pamokslus Šv. Jonų bažnyčioje). Jo poezijos rinkinys „Trys lyrikos knygos“ (Lyricorum libri tres, 1625 m., vėliau papildytas iki Lyricorum libri IV, 1632 m.) buvo leidžiamas daug kartų visoje Europoje (Antverpene, Kelne, Paryžiuje, Londone ir kt.), pelnydamas jam „Sarmatų Horacijaus“ vardą.
• Paskutiniai metai: 1635 m. pakviestas tapti karaliaus Vladislovo Vazos rūmų pamokslininku Varšuvoje. Dėl įtempto darbo, įvairių pareigų (buvo ir Vilniaus universiteto rektorius) jo sveikata pašlijo, kūrybai laiko liko mažiau. Mirė Varšuvoje 1640 m., būdamas vos 45-erių.

Kūrybos bruožai

• Kalba: Rašė lotynų kalba, kuri tuo metu buvo tarptautinė mokslo ir aukštosios kultūros kalba.
• Žanrai: Daugiausia kūrė lyriką (odes, epigramas, himnus), taip pat rašė traktatus apie poeziją („Apie aštrų stilių ir sąmojį“, „Dievų paveikslai“).
• Įtakos: Labiausiai sekė romėnų poetu Horacijumi, perėmė jo žanrus (odes), metriką, kai kuriuos motyvus, tačiau pripildė juos krikščionišku turiniu ir Baroko pasaulėjauta.
• Temos:
  • Filosofinės: Būties trapumas, laiko tėkmė, likimo (Fortūnos) nepastovumas, mirtis (memento mori).
  • Moralinės: Krikščioniškosios dorybės (nuosaikumas, pamaldumas, kuklumas, ištvermė), stoicizmas (gebėjimas ramiai priimti likimo smūgius), tuštybės (šlovės, turtų) niekinimas.
  • Religinės: Dievo garbinimas, šventųjų gyvenimai, Biblijos motyvai.
  • Patriotinės: Tėvynės (Abiejų Tautų Respublikos) šlovinimas, didikų (Radivilų, Chodkevičių) ir valdovų panegirikos.
  • Asmeninės: Draugystė, gamtos grožis (kaip Dievo kūrinijos atspindys), vienatvės apmąstymai.
• Stilius: Būdingas Barokui būdingas įmantrumas, kontrastai, metaforiškumas, alegorijos, klasikinės retorikos figūros, tačiau kartu ir intelektualumas, filosofinis gylis.

Reikšmė

M. K. Sarbievijus – ryškiausias Lietuvos Baroko poetas, savo kūryba įsiliejęs į europinės literatūros kontekstą. Jis įrodė, kad ir „Europos pakraštyje“ (kaip tuo metu kartais buvo matoma ATR) gali gimti aukščiausio lygio lotyniškoji poezija. Jo kūryba darė įtaką vėlesniems Lietuvos ir Lenkijos rašytojams. Sarbievijus yra svarbi Lietuvos kultūros istorijos dalis, liudijanti jos europietiškumą XVII amžiuje.

Papildomi šaltiniai

• 🔗 Išsamesnė biografija ir kūrybos apžvalga: Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE.lt)
• 🔗 Kūrybos pavyzdžiai ir vertimai: Šaltiniai.info (ieškoti M. K. Sarbievijaus)
• 🔗 Eugenijos Ulčinaitės straipsnis apie Sarbievijų: Senoji Lietuvos literatūra (knygos PDF fragmentas internete)
• 🔗 Kristina Sabaliauskaitė apie Baroką ir jos romanus „Silva Rerum“ (kontekstui): Tekstai.lt (nors straipsnis apie K. Sabaliauskaitę, jis gerai perteikia Baroko dvasią, kurioje gyveno ir kūrė Sarbievijus).
• 📸 M. K. Sarbievijaus portretai: Paieška Google Images