Renesansas

Aptarimos temos:

• Antikos autoritetas ir įkvėpimo šaltinis.
• Renesanso tėvynė Italija (Florencija, Venecija).
• Mecenatų vaidmuo.
• Universalios asmenybės idealas.
• Humanizmo idėjos (žmogus – didžiausia vertybė, jo galimybės, laisvė, individualumas).
• Gyvenimo tikslas – atskleisti gebėjimus.
• Pereinamasis laikotarpis iš Viduramžių į Naujuosius laikus (prasidėjo XIV a. Italijoje).
• Renesanso žmogaus charakteristika (kuria likimą, laisvas, optimistas, tobulėjantis, išsilavinęs).
• Geografiniai ir mokslo atradimai (Kolumbas, Magelanas, mikroskopas, teleskopas, parakas).
• Reformacija (Martynas Liuteris).

Ženkime į nepaprastą laikotarpį Europos istorijoje – Renesansą, dar vadinamą Atgimimu. Tai nebuvo staigus perversmas, o veikiau ilgas ir sudėtingas perėjimas iš Viduramžių į Naujuosius laikus, prasidėjęs XIV amžiuje Italijoje ir pamažu išplitęs po visą Europą, tęsdamasis maždaug iki XVII a. pradžios. Pats žodis „Renesansas“ (iš pranc. renaissance – atgimimas) puikiai nusako pagrindinę šios epochos idėją – atsigręžimą į Antikos kultūrą (senovės Graikijos ir Romos meną, literatūrą, filosofiją), kuri Viduramžiais buvo primiršta arba interpretuojama tik per religinę prizmę. Antika Renesanso žmogui tapo didžiausiu autoritetu, įkvėpimo šaltiniu ir pavyzdžiu, kaip reikia gyventi, kurti ir mąstyti.

Renesanso tėvyne laikoma Italija, ypač tokie jos miestai kaip Florencija, Venecija, Roma. Čia, klestinčios prekybos ir amatų dėka, susiformavo turtingas miestiečių sluoksnis, atsirado įtakingų ir ambicingų valdovų bei didikų šeimų (kaip garsieji Medičiai Florencijoje), kurie tapo dosniais mecenatais – meno, mokslo ir literatūros globėjais. Būtent jų parama leido sužydėti nepaprastiems talentams ir sukurti šedevrus, kuriais žavimės iki šiol. 🔗 Paieška: Renesanso menas Florencijoje Google Images

Ši epocha atnešė ne tik meno suklestėjimą, bet ir visiškai naują požiūrį į pasaulį ir žmogų – humanizmą. Jei Viduramžiais visas dėmesys buvo sutelktas į Dievą, pomirtinį gyvenimą ir žmogaus menkumą nuodėmingame pasaulyje, tai humanistai į centrą iškėlė žmogų. Jie pabrėžė žmogaus orumą, vertę, kūrybines galias ir proto galimybes. Buvo tikima, kad žmogus yra ne pasyvus Dievo kūrinys, o aktyvus veikėjas, pats kuriantis savo likimą, galintis pažinti pasaulį ir jį keisti. Renesanso žmogaus tikslu tapo ne tik sielos išganymas, bet ir visapusiškas savo individualių gebėjimų atskleidimas čia, žemėje, siekis tapti universalia asmenybe – išsilavinusiu, kūrybingu, įvairiapusiu žmogumi, kokiu buvo, pavyzdžiui, Leonardas da Vinčis – genialus menininkas, mokslininkas, išradėjas viename asmenyje. 🔗 Paieška: Leonardo da Vinci universalus žmogus.

Humanistai ypatingą dėmesį skyrė išsilavinimui, ypač Antikos autorių studijoms (studia humanitatis). Jie mokėsi lotynų ir senovės graikų kalbų, skaitė ir vertė antikos filosofų (Platono, Aristotelio), rašytojų (Homero, Vergilijaus, Cicerono) veikalus, žavėjosi jų iškalba, minties gilumu ir dėmesiu žmogui. Buvo tikima, kad būtent mokslas ir menas ugdo laisvą, protingą ir dorą asmenybę.

Šis naujas požiūris į žmogų ir pasaulį skatino smalsumą, kritinį mąstymą ir norą tyrinėti. Žmonės pradėjo labiau pasitikėti savo protu ir patirtimi, o ne vien aklai tikėti senais autoritetais ar dogmomis. Tai vedė prie didžiųjų mokslo ir geografinių atradimų, kurie neatpažįstamai pakeitė pasaulio suvokimą:

• Mikalojus Kopernikas pasiūlė heliocentrinę sistemą, teigdamas, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai, kaip buvo manoma Viduramžiais. Tai buvo revoliucinė idėja, metusi iššūkį ne tik senajai astronomijai, bet ir Bažnyčios mokymui. 🔗 Paieška: Koperniko heliocentrinė sistema vaizdai
• Didieji geografiniai atradimai: Kristupas Kolumbas, ieškodamas kelio į Indiją, atrado Ameriką (1492 m.), o Fernandas Magelanas pirmasis apiplaukė pasaulį (1519–1522 m.), įrodydamas, kad Žemė yra apvali. Šios kelionės praplėtė europiečių akiratį, atvėrė naujus prekybos kelius ir pradėjo kolonizacijos epochą. 🔗 YouTube paieška: Didieji geografiniai atradimai
• Mokslo ir technikos išradimai: Nors spaudos presas (Johano Gutenbergo) buvo išrastas dar XV a. viduryje, jo poveikis ypač išryškėjo Renesanso laikotarpiu, leisdamas greitai ir plačiai skleisti naujas idėjas, knygas, antikos tekstus. Buvo ištobulinti ar išrasti teleskopas (Galilėjus Galilėjus jį panaudojo dangaus kūnams stebėti), mikroskopas, pradėtas plačiau naudoti parakas karyboje. Šie išradimai skatino mokslo raidą ir keitė žmonių kasdienybę bei pasaulio suvokimą.

Renesanso epochos kritinis mąstymas ir nepasitenkinimas nusistovėjusia tvarka palietė ir religijos sritį. Humanistinis raginimas grįžti prie šaltinių, skaityti originalius tekstus (taip pat ir Šventąjį Raštą) bei individualiai juos interpretuoti, kartu su nepasitenkinimu Katalikų Bažnyčios ydomis (indulgencijų pardavinėjimu, dvasininkų morale) sudarė prielaidas Reformacijai. 1517 m. vokiečių vienuolis Martynas Liuteris paskelbė savo garsiąsias 95 tezės, kritikuojančias Bažnyčią, ir taip pradėjo judėjimą, kuris suskaldė Vakarų krikščionybę į katalikybę ir protestantizmą (liuteronybę, kalvinizmą ir kt.). Reformacija sukėlė ilgus ir kruvinus religinius karus, bet kartu paskatino Biblijos vertimus į tautines kalbas, švietimo plėtrą ir prisidėjo prie nacionalinių valstybių stiprėjimo. 🔗 Paieška: Reformacija Europoje priežastys ir pasekmės

Taigi, Renesanso žmogus – tai sudėtinga ir dinamiška asmenybė. Jis:

• Humanistas: Tiki žmogaus verte, protu ir galimybėmis.
• Individualistas: Siekia atskleisti savo unikalius talentus ir pats kurti savo likimą.
• Smalsus ir kritiškas: Domisi pasauliu, kelia klausimus, nebijo abejoti autoritetais.
• Išsilavinęs: Vertina mokslą, ypač Antikos paveldą, siekia universalumo.
• Kūrybingas: Kuria meną, literatūrą, daro išradimus, keičia pasaulį.
• Optimistas (bent jau pradžioje): Tiki pažanga, mokslo ir proto galia.
• Laisvas (arba siekiantis laisvės): Nori būti nesuvaržytas dogmų, tradicijų, išorinės prievartos.

Visos šios idėjos ir pokyčiai atsispindėjo ir Renesanso literatūroje. Rašytojai taip pat atsigręžė į Antikos formas (pvz., drama, epas, lyrika), tačiau pripildė jas naujo turinio. Daug dėmesio skiriama žmogaus vidiniam pasauliui, jo jausmams, aistroms, psichologijai. Kuriami sudėtingi, prieštaringi charakteriai. Herojai dažnai yra stiprios asmenybės, kovojančios už savo idealus, meilę ar valdžią. Kartu literatūroje ryškėja ir nusivylimo, abejonių, pasaulio netobulumo suvokimo temos, ypač vėlyvajame Renesanse (pvz., Šekspyro tragedijos).

Renesanso kūriniai 10 klasės programoje

Pagal atnaujintą programą 10 klasėje nagrinėjami šie svarbūs Renesanso epochos kūriniai (ar jų ištraukos):

• Mikalojus Daukša, „Prakalba į malonųjį skaitytoją“ (iš „Postilės“). Tai programinis lietuvių kalbos gynimo tekstas, kuriame iškeliama gimtosios kalbos svarba tautos tapatybei ir kultūrai. Svarbu skaityti ir suprasti pagrindines jos mintis, argumentus.
• Jonas Radvanas, „Radviliada“ (ištraukos). Herojinis epas lotynų kalba, šlovinantis Mikalojaus Radvilos Rudojo karinius žygius ir Lietuvos didybę. Nagrinėjamos ištraukos, atskleidžiančios herojaus paveikslą, kovų scenas, tėvynės meilės temą.
• Viljamas Šekspyras, pasirinkti sonetai ir viena drama (pasirinktinai: „Hamletas“, „Karalius Lyras“, „Romeo ir Džuljeta“ arba „Otelas“). Tai pasaulinės literatūros klasika. Svarbu perskaityti pasirinktą dramą (ar bent jos ištraukas) ir keletą sonetų, kad suprastumėte Šekspyro kūrybos temas, stilių, veikėjų gilumą.
• Migelis de Servantesas, „Don Kichotas“ (ištraukos). Pirmasis modernusis romanas, riterių romanų parodija. Skaitysite ištraukas, kurios atskleidžia pagrindinių veikėjų charakterius, komiškas situacijas ir filosofines kūrinio gelmes.

Svarbu: Programoje nurodoma skaityti ištraukas iš daugelio šių kūrinių, nes jie yra didelės apimties. Tačiau norint geriau suprasti kontekstą ir kūrinio visumą, visada naudinga paskaityti ir daugiau arba susipažinti su detalesniais kūrinių aprašymais ir analizėmis.

Edukamentas turi straipsnius, kurie padės suprasti šiuos ir kitus literatūros kūrinius. Juos rasite čia: https://www.edukamentas.lt/wiki/literatura

Renesansas – tai nepaprastai turtinga ir dinamiška epocha, padėjusi pamatus moderniajai Vakarų civilizacijai, mokslui, menui ir literatūrai. Jos idėjos apie žmogaus vertę, laisvę ir proto galią yra svarbios ir šiandien.