Lietuviška eiliuota prakalba „Katekizmas“

Skaityti Katekizmą

Žiūrėti kitas VU Bibliotekos kolekcijas ->

Martyno Mažvydo „Katekizmas“ – tai pirmoji lietuviška knyga, išleista 1547 m. sausio 8 d. Karaliaučiuje (tuometinėje Prūsijos kunigaikštystėje). Pilnas jos pavadinimas, perrašytas dabartine rašyba, yra gana ilgas: „Katekizmuso prasti [paprasti] žodžiai, mokslas ir skaitymo rašto giesmės, dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos. Karaliaučiuj VIII dieną mėnesies sausio metų užgimimo Dievo MDXLVII“.

Knyga yra protestantiško turinio, nes jos autorius Martynas Mažvydas buvo evangelikų liuteronų kunigas. „Katekizmo“ išleidimą finansavo Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis. Tiražas buvo nedidelis, apie 200–300 egzempliorių, iš kurių iki mūsų dienų išliko tik du autentiški egzemplioriai: vienas saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje, kitas – Torunės universiteto bibliotekoje Lenkijoje.

Nemaža dalis tiražo liko neparduota. Taip nutiko dėl kelių priežasčių: Mažojoje Lietuvoje nebuvo daug lietuviškų protestantų parapijų, o ir netrukus pasirodė Baltramiejaus Vilento į lietuvių kalbą išverstas Martyno Liuterio „Mažasis Katekizmas“ („Enchiridionas“), kuris geriau atitiko tuometinius tikinčiųjų poreikius.

„Katekizmo“ pasirodymas žymi lietuvių raštijos pradžią ir yra Reformacijos judėjimo, skatinusio leisti knygas gimtosiomis kalbomis, kad tikėjimo tiesos būtų prieinamos visiems, rezultatas.

Martynas Mažvydas (gimęs apie 1510 m., miręs 1563 m.) laikomas lietuvių raštijos pradininku. Apie jo jaunystę žinoma nedaug. Manoma, kad jis mokėsi vienoje iš Lietuvos ar Lenkijos mokyklų.

• Studijos ir veikla Karaliaučiuje: Mažvydas studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete, kurį baigė pirmojoje laidoje ir buvo vienintelis lietuvis tarp absolventų. Kunigaikštis Albrechtas jį vertino, laiškuose vadino „garbingu ir išmokslintu“. Būtent studijų metais Mažvydas parengė „Katekizmą“.
• Įtaka ir bendraminčiai: Nors tiesioginių įrodymų nėra, manoma, kad „Katekizmo“ sumanymui įtakos galėjo turėti kiti lietuvių šviesuoliai protestantai, Karaliaučiaus universiteto profesoriai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis.
• Autorystės įrodymai: Pačioje knygoje autorius nenurodytas. Tačiau jau XVI a. Baltramiejus Vilentas liudijo Mažvydo autorystę. Galutinai tai patvirtinta 1938 m., kai lenkų kalbininkas Janas Safarevičius lietuviškoje „Katekizmo“ prakalboje atrado akrostichą: skaitant eiliuotos prakalbos 3–19 eilučių pirmąsias raides, susidaro lotyniška forma MARTJNVS MASVJDJVS.
• Gyvenimo sunkumai: Nepaisant kunigaikščio palankumo, Mažvydo materialinė padėtis buvo sunki. Jis ne kartą kreipėsi į kunigaikštį prašydamas paramos, tačiau jos dažnai nesulaukdavo. Vėliau, dirbdamas kunigu Ragainėje, jis pripažino, kad neturi didelių vilčių dėl savo parapijiečių tikėjimo pažangos.

Mažvydas gyveno ir kūrė Renesanso ir Reformacijos epochų sandūroje. Reformacija Europoje skatino tautinių kalbų vartojimą bažnyčioje ir švietime, o tai sudarė palankias sąlygas atsirasti ir pirmajai lietuviškai knygai.

„Katekizmas“ yra nedidelės apimties knygelė – 79 puslapiai. Ji atspausdinta gotikiniu (švabacho) šriftu, tačiau lotyniška dedikacija ir prakalba – lotynišku šriftu (antikva). Knygą Karaliaučiuje išspausdino spaustuvininkas Johanas Veinreichas. Rengdamas „Katekizmą“, Mažvydas rėmėsi vokiečių (G. Sauromano, J. Vilicho) ir lenkų (J. Maleckio, J. Sekliucjano) protestantų autorių veikalais.

Knygą sudaro šios dalys:

1. Lotyniškas ketureilis „Didžiajai Lietuvos Kunigaikštystei“: Tai eleginiu stiliumi parašyta dedikacija, skirta ne tik Prūsijos kunigaikštystei, bet ir Mažvydo tėvynei Lietuvai. Joje raginama priimti Dievo įsakymus.
2. Lotyniška prakalba „Malonės ir ramybės Lietuvos bažnyčių ganytojams ir tarnams“: Manoma, kad jos pagrindinis autorius buvo Karaliaučiaus universiteto rektorius Frydrichas Stafilas (Staphylus), tačiau prisidėjo ir Mažvydas. Prakalboje pabrėžiama, kad Biblija ir kita religinė literatūra turi būti prieinama visiems žmonėms jų gimtąja kalba.
3. Lietuviška eiliuota prakalba „Knygelės pačios bylo lietuvininkump ir žemaičiump“: Tai pirmasis žinomas originalus eilėraštis lietuvių kalba ir pirmasis akrostichas lietuvių raštijoje.
   • Kompozicija: Prakalba turi 112 eilučių. Pradžioje kalba pati knygelė (personifikacija), ragindama brolius ir seseris lietuvius bei žemaičius ją skaityti ir mokytis. Nuo 63 eilutės prabyla pats Mažvydas, apgailestaudamas dėl žmonių tamsumo, prisirišimo prie pagonybės (vaizduojamas valstietis, kuriam „geresni su šventa burtinyke gaidį valgyti, neig bažnyčio[je] šaukimo žėkų klausyti“). Pabaigoje autorius kreipiasi į ponus ir dvasininkus, ragindamas juos šviesti žmones.
   • Pagrindinės idėjos: Raginimas mokytis skaityti ir rašyti gimtąja kalba, krikščioniškojo mokslo svarba sielos išganymui, pagonybės ir prietarų kritika, tėvų neraštingumo apgailestavimas, bajorų ir dvasininkų atsakomybė už liaudies švietimą.
4. Elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“: Tai pirmoji lietuviška abėcėlė ir trumpas elementorius, skirtas mokytis skaityti ir rašyti. Abėcėlė sudaryta lotynų kalbos abėcėlės pagrindu.
5. Katekizmo dalis: Penkios pagrindinės protestantiškojo mokymo dalys:
   • Dešimt Dievo įsakymų
   • Apaštalų tikėjimo išpažinimas
   • „Tėve mūsų“ malda
   • Krikšto sakramento paaiškinimas
   • Altoriaus (Eucharistijos) sakramento paaiškinimas Šioje dalyje aiškinamos pagrindinės krikščionybės tiesos, doroviniai pamokymai.
6. Giesmynas „Pradestyse giesmes šventas“: Tai 11 religinių giesmių rinkinys su natomis. Tai pirmosios lietuviškos giesmės, išspausdintos su muzikiniu žymėjimu.

Lietuviškoje prakalboje pati knygelė ir autorius nurodo keletą svarbių priežasčių, kodėl žmonėms būtina skaityti ir mokytis iš „Katekizmo“:

• Įveikti tėvų tamsumą: Tėvai ir protėviai troško mokslo, bet neturėjo galimybės jo gauti. Dabar ši galimybė atsirado vaikams.
• Sulaukti Dievo malonės: Tie, kas skaitys ir mokysis, bus Dievo mylimi ir palaiminti.
• Išvengti „amžinos tamsybės“: Nesimokantys ir neskaitantys liks „tamsoje“, klaidžios ir nepažins kelio į išganymą.
• Atsisakyti pagonybės: Knygelė ragina mesti senuosius pagoniškus dievus (kaukus, žemėpačius, laukasargus), nes jie negali duoti nieko gero, tik veda į pražūtį.
• Pažinti tikrąjį Dievą: Krikščionių Dievas yra visatos kūrėjas, norintis žmones mylėti ir dovanoti jiems dangaus karalystę.
• Siekti išsilavinimo ir europietiškumo: Mokėjimas skaityti gimtąja kalba atveria kelią į platesnį Europos kultūros pažinimą.
• Palengvinti Paskutinį teismą: Dievo žodžio mokymasis padės lengviau atsiskaityti Dievui Paskutinio teismo dieną.

Martyno Mažvydo „Katekizmas“ yra nepaprastai svarbus lietuvių kultūrai:

• Lietuvių raštijos pradžia: Tai pirmoji spausdinta knyga lietuvių kalba.
• Lietuvių kalbos įtvirtinimas: „Katekizmas“ padėjo pagrindus bendrinei lietuvių rašomajai kalbai, pateikė pirmąją abėcėlę.
• Švietėjiška veikla: Knyga buvo skirta ne tik religiniam mokymui, bet ir kovai su neraštingumu, skatino švietimą gimtąja kalba.
• Reformacijos idėjų sklaida: „Katekizmas“ platino protestantizmo idėjas, pabrėžė asmeninio tikėjimo ir Šventojo Rašto skaitymo gimtąja kalba svarbą.
• Tautinės savimonės žadinimas: Nors pagrindinis tikslas buvo religinis, kreipimasis į „lietuvius ir žemaičius“ jų gimtąja kalba stiprino bendrumo jausmą.

Pagrindinė Martyno Mažvydo intencija, kurią jis išreiškia „Katekizme“, yra šviesti tautą ir vesti ją į krikščioniškąjį tikėjimą per gimtąją kalbą. Jis kreipiasi į visas visuomenės grupes:

• Valstiečiams jis aiškina krikščionybės pagrindus suprantama kalba, ragina atsisakyti pagoniškų prietarų ir mokytis skaityti, kad galėtų patys pažinti Dievo žodį.
• Bajorams ir ponams Mažvydas primena jų atsakomybę už liaudies dvasinę gerovę ir švietimą, ragina juos versti žmones eiti į bažnyčią ir mokytis.
• Dvasininkams (kunigams, klebonams) jis pabrėžia pareigą uoliai mokyti žmones, neslėpti nuo jų mokslo ir patiems rodyti pavyzdį.

Mažvydas suvokė, kad kelias į tikrąjį tikėjimą ir civilizuotą gyvenimą eina per švietimą, o gimtoji kalba yra svarbiausia priemonė šiam tikslui pasiekti. Jo darbas buvo kupinas humanistinio tikėjimo žmogaus galimybėmis ir Renesanso epochos švietėjiškos dvasios.

• Kodėl, jūsų manymu, pirmoji lietuviška knyga buvo būtent katekizmas, o ne, pavyzdžiui, pasakų rinkinys ar metraštis?
• Kaip „Katekizmas“ atspindi Renesanso ir Reformacijos epochų idėjas bei vertybes?
• Kodėl Martynui Mažvydui buvo taip svarbu, kad žmonės mokytųsi ir skaitytų būtent gimtąja kalba? Kokią reikšmę tai turėjo tuometinei visuomenei?
• Su kokiais sunkumais, jūsų nuomone, galėjo susidurti M. Mažvydas, rengdamas ir leisdamas „Katekizmą“ XVI a. viduryje?
• Lietuviškoje prakalboje Mažvydas piešia gana niūrų valstiečių dvasinio gyvenimo vaizdą. Ar, jūsų manymu, toks vaizdavimas buvo visiškai objektyvus, ar turėjo tam tikrą tikslą?
• Kaip manote, ar „Katekizmas“ pasiekė savo pirminius tikslus? Kokia jo išliekamoji vertė šiandien?

Norintiems giliau susipažinti su Martynu Mažvydu ir jo „Katekizmu“, rekomenduojame atkreipti dėmesį į šiuos šaltinius:

• Originalus „Katekizmo“ tekstas: Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas egzempliorius yra suskaitmenintas ir prieinamas internetu: Martyno Mažvydo „Katekizmas“ VU bibliotekos kolekcijose.
• Mokslinė literatūra: Daugelis Lietuvos literatūrologų ir istorikų (pvz., Zigmas Zinkevičius, Jurgis Lebedys, Eugenija Ulčinaitė) yra tyrinėję M. Mažvydo gyvenimą ir kūrybą. Jų darbai padės geriau suprasti „Katekizmo“ kontekstą ir reikšmę.
• Martyno Mažvydo raštai: Be „Katekizmo“, M. Mažvydas parengė ir kitų lietuviškų knygų. Jų visuma atskleidžia nuoseklią švietėjišką veiklą.

Vilniaus universiteto originalo nuotrauka: