„Giesmė apie stumbrą“

Pagrindinė mintis yra tokia: lietuviai yra tokie didngi kaip stumbrai.

Husovianas buvo LDK ir Lenkijos diplomato, Plocko vyskupo Erazmo Vitelijaus sekretoriumi, su juo lankėsi Romoje, popiežiaus Leono X dvare.

Šis popiežius domėjosi medžioklėmis ir išgirdęs apie stumbrų medžioklę Lietuvoje panoro, kad į Romą būtų atvežta stumbro iškauša, o Husovianas turėjo sukurti poetinį medžioklės aprašymą.

Deja, poema apie stumbrą popiežiaus nepasiekė, nes kilus karui popiežius mirė.

Tada Husovianas šią poemą skyrė karalienei Bonai Sforcai, mokslo ir meno globėjai. Husovianas buvo įsitikinęs, jog išsilavinimas yra svarbesnis už fizinę jėga, o mokslas — dvasinių vertybių puoselėjimas — yra tvirtos valstybės pamatas.

Nors kūrinys rašytas Žygimanto Senojo valdymo laikais, „Giesmėje apie stumbrą“ idealizuojamas kunigaikštis Vytautas, kuris tirtai valdė Lietuvą, kurioje stumbrų medžiojimas buvo karių narsos ugdymo, vyrų grūdinimo priemonė.

Stumbras (angl. wisent buffalo) — stambiausias Europos žvėrys. Stumbro patino kūno ilgis apie 3 metrai, aukštis iki 2 metrų, vidutiniškai sveria 400~500 kg. Jogailos įsakymu prieš Žalgirio mūšį buvo sumedžiota daug stumbrų kariuomenei maitinti. O kunigaikštis Vytautas už sumedžiotą bei leidimo stumbrą nubaudė pinigėm baudom.

Skaitant kūrinį, išrinkti dėtales apie stumbro išvaizdą, būdą (charakterį), atkreipti dėmesį į meninės raiškos priemones (epitetus, palyginimus).

Stumbrą Husovianas pavadino siaubingu žvėriu, nes netgi netgu apsakyti kūno talpą. Tarpuragėj susėstų 3 vyrai. Stumbro žiaurumą vadina „karčiuotu“, kaip taurus, kurie buvo auginami Lenkijos miškuose. Autorius teigia, jog nori mokslo, nori žinių, bet negali nurodyti jokių knygų, išpasakoti „stumbro narius, kūno dydį ir kur galėtų atrast tai aprašyta aiškiau“. Pagal garbaus senelio žodžius: „Gali penkiolika net vyrų ant kailio jo tilpt.“ Tačiau stumbro kailiu nesistebi Husovianas, galbūt dėl amžiaus, o galbūį dėl medžiojimo patirties.

Kalbant apie stumbro charakterį: stumbro instinktas yra savisauga, bet yra atsargūs ir pirmi niekada nepuolia: „Kad tik prie jojo artyn nieks nebandytų prieit.“ Be to, stumbras retai ilsisi.

Kitaip sakant, aukštinamas stumbras ir jo fizinė galia bei charakteris. Kaip ir lietuviai, jie turi panašių savybių, pavyzdžiui, nėra karingi. Palyginus su kitomis šalimis, netgi istoriniais personažais, lietuviai bandė ramiai gyventi savo teritorijoje, nors ir buvo ganėtinai narsūs kariai.