Biblija

Biblija – viena įtakingiausių, skaitomiausių, bet kartu ir viena sudėtingiausių knygų žmonijos istorijoje. Net jei nesi religingas, susipažinti su ja yra svarbu, nes jos idėjos, pasakojimai ir net frazės yra giliai įsišaknijusios mūsų kultūroje, mene, literatūroje ir net kasdienėje kalboje. Tačiau pradėti skaityti gali būti nelengva – tai didžiulės apimties tekstų rinkinys, parašytas skirtingais laikais, skirtingų autorių, skirtingais stiliais.

Kodėl kartais sunku? Biblija nėra viena vientisa knyga su vienu siužetu. Tai tarsi biblioteka, kurioje rasi istorinių kronikų, įstatymų rinkinių, poezijos, pranašysčių, laiškų, evangelijų ir dar daug ko. Tekstai parašyti senovės hebrajų, aramėjų, graikų kalbomis, todėl vertimai, nors ir stengiasi būti tikslūs, kartais negali perteikti visų niuansų. Be to, dauguma pasakojimų vyksta mums tolimame istoriniame ir kultūriniame kontekste.

Kodėl verta pabandyti? Nes Biblija yra Vakarų civilizacijos pamatas. Jos supratimas padeda:

• Geriau suprasti kultūrą: Dailę (daugybė paveikslų vaizduoja biblinius siužetus), muziką, literatūrą (pilna biblinių aliuzijų ir motyvų), net filmus ir šiuolaikinius tekstus.
• Pažinti istoriją: Biblija yra svarbus istorinis šaltinis (nors ir interpretuotinas), pasakojantis apie senovės Artimųjų Rytų tautų gyvenimą, Izraelio istoriją, Romos imperijos laikus.
• Suprasti etikos ir moralės principus: Daugelis mūsų moralės normų (pvz., Dešimt Dievo įsakymų) kilo būtent iš Biblijos.
• Atrasti universalias temas: Meilė, neapykanta, išdavystė, ištikimybė, kančia, viltis, gyvenimo prasmės paieškos – šios temos Biblijoje nagrinėjamos labai giliai.
• Praplėsti akiratį: Tai tiesiog viena svarbiausių žmonijos parašytų knygų.

Kaip „Edukamentas“ tau padės? Šis straipsnis – tavo kelrodis į Biblijos pasaulį. Mes stengsimės:

• Paaiškinti struktūrą: Kas sudaro Bibliją, kaip ji suskirstyta.
• Papasakoti apie kontekstą: Kada ir kaip šie tekstai atsirado.
• Aptarti literatūrinę pusę: Kokius žanrus rasi Biblijoje, kokios jos temos ir idėjos.
• Parodyti įtaką: Kaip Biblija paveikė mūsų kultūrą.
• Pateikti ištraukų: Populiariausių ir svarbiausių citatų, kurias verta žinoti.

Mes žiūrėsime į Bibliją kaip į kultūros ir literatūros paminklą, gerbdami jos religinę reikšmę, bet sutelkdami dėmesį į tai, ką ji gali duoti kiekvienam mąstančiam žmogui.

Biblija (gr. ta biblia – knygos) – tai šventųjų knygų rinkinys, laikomas šventuoju judaizme ir krikščionybėje. Tai nėra viena knyga, o veikiau knygų kolekcija, parašyta per ilgą laikotarpį (maždaug nuo XII a. pr. Kr. iki II a. po Kr.) skirtingų autorių, skirtingomis kalbomis (senovės hebrajų, aramėjų, graikų).

Krikščioniškoji Biblija tradiciškai dalijama į dvi pagrindines dalis:

1. Senasis Testamentas (ST): Didžioji dalis parašyta hebrajų kalba. Jį sudaro knygos, kurias krikščionys perėmė iš judaizmo (žydai jas vadina Tanachu). Čia pasakojama apie pasaulio sukūrimą, Izraelio tautos istoriją, jos santykį su Dievu (sandorą), pranašų veiklą, pateikiami įstatymai, išminties knygos, psalmės. ST knygų skaičius ir tvarka šiek tiek skiriasi tarp katalikų/stačiatikių ir protestantų tradicijų.
2. Naujasis Testamentas (NT): Parašytas senovės graikų kalba (koine). Jį sudaro krikščioniški raštai. Pagrindinės dalys:
   • Evangelijos (4): Mato, Morkaus, Luko ir Jono. Pasakoja apie Jėzaus Kristaus gyvenimą, mokymą, mirtį ir prisikėlimą.
   • Apaštalų darbai: Pasakoja apie pirmųjų krikščionių bendruomenės gyvenimą ir apaštalų veiklą po Jėzaus mirties.
   • Laiškai (Epistolės): Apaštalų (ypač Pauliaus) laiškai įvairioms krikščionių bendruomenėms ar asmenims, aiškinantys tikėjimo tiesas ir moralės principus.
   • Apreiškimas Jonui (Apokalipsė): Paskutinė NT knyga, pranašiškas, simbolinis tekstas apie pasaulio pabaigą ir galutinę Dievo pergalę.

Tekstų rinkinys, kuris sudaro Bibliją, vadinamas kanonu. Kanono formavimasis buvo ilgas procesas, kurio metu religinės bendruomenės nusprendė, kurie tekstai yra laikomi šventais ir įkvėptais Dievo.

Biblijos tekstai atsirado ir buvo užrašyti per tūkstantmečius, todėl jie atspindi labai įvairų istorinį ir kultūrinį kontekstą – nuo senovės Artimųjų Rytų klajoklių genčių iki helenistinio pasaulio ir Romos imperijos.

• Senasis Testamentas daugiausia susijęs su Izraelio tautos istorija: patriarchų (Abraomo, Izaoko, Jokūbo) laikai, vergija Egipte ir Išėjimas (vadovaujant Mozei), Pažadėtosios žemės užkariavimas, Karalystės laikotarpis (karaliai Saulius, Dovydas, Saliamonas), Karalystės padalijimas, Babilono tremtis, grįžimas ir Antrosios šventyklos laikotarpis. Šie tekstai atspindi to meto socialinę struktūrą, teisę, papročius, santykius su kaimyninėmis tautomis (egiptiečiais, asirais, babiloniečiais, persais, graikais, romėnais).
• Naujasis Testamentas atsirado Romos imperijos laikais, I a. po Kr., Palestinoje ir aplinkinėse provincijose. Jo kontekstas – tai Romos valdžia, helenistinės kultūros įtaka, judaizmo srovių įvairovė (fariziejai, sadukiejai, esenai) ir ankstyvosios krikščionybės formavimasis bei plitimas imperijoje.

Viduramžiais, kurie nagrinėjami 10 klasės kurse, Biblija tapo centrine Vakarų Europos kultūros knyga. Nors dauguma žmonių buvo neraštingi ir negalėjo jos skaityti patys, jos mokymas buvo perduodamas per pamokslus, religines apeigas, meną (bažnyčių vitražus, skulptūras, freskas), vaidinimus. Biblija buvo autoriteto šaltinis ne tik religijos, bet ir moralės, teisės, mokslo (nors kartais ir stabdė jo raidą) klausimais. Oficiali Bažnyčios kalba ir Biblijos vertimas buvo lotynų kalba (Vulgata), o vertimai į tautines kalbas pradėjo plačiau plisti tik vėliau, ypač Reformacijos metu.

Nors Biblija pirmiausia yra religinis tekstas, ji turi ir didžiulę literatūrinę vertę. Joje randame daugybę skirtingų literatūros žanrų ir stilių:

• Mitai ir legendos: Pasakojimai apie pasaulio sukūrimą (Pradžios knyga), tvaną, Babelio bokštą, patriarchų gyvenimus. Šie tekstai aiškina pasaulio kilmę, žmogaus prigimtį, blogio atsiradimą.
• Istoriniai pasakojimai: Kronikos apie Izraelio karalius, karus, tremtį (pvz., Teisėjų, Samuelio, Karalių knygos). Nors interpretuojami per religinę prizmę, jie pateikia svarbių istorinių žinių.
• Įstatymai ir teisės kodeksai: Pvz., Dešimt Dievo įsakymų, Kunigų knygos nuostatai. Jie reguliavo senovės Izraelio visuomenės gyvenimą.
• Poezija: Psalmės – religinės giesmės, maldos, himnai, išreiškiantys platų žmogaus jausmų spektrą (džiaugsmą, liūdesį, viltį, pyktį, atgailą). Giesmių giesmė – nuostabi meilės lyrika. Raudų knyga – gedulinga poezija.
• Išminties literatūra: Patarlių knyga – trumpi, pamokantys posakiai. Koheleto (Mokytojo) knyga – filosofiniai apmąstymai apie gyvenimo prasmę ir laikinumą. Jobo knyga – dramatiškas pasakojimas apie teisaus žmogaus kančias.
• Pranašystės: Pranašų (Izaijo, Jeremijo, Ezekielio, Danieliaus ir kt.) knygos, kuriose skelbiami Dievo perspėjimai, kvietimai atgailauti, paguodos ir ateities vilties žodžiai. Dažnai naudojama simbolinė, metaforiška kalba.
• Evangelijos: Unikalus žanras, jungiantis biografijos, istorinio pasakojimo ir teologinio mokymo elementus. Pasakojimai apie Jėzaus gyvenimą ir mokymą yra labai paveikūs ir dramatiški.
• Palyginimai: Trumpi alegoriniai pasakojimai, kuriais Jėzus aiškino savo mokymą (pvz., Sūnaus palaidūno, Gailestingojo samariečio, Sėjėjo palyginimai).
• Laiškai (Epistolės): Apaštalų (ypač Pauliaus) laiškai yra svarbūs teologiniai ir etiniai dokumentai, bet kartu turi ir retorikos, asmeninio laiško bruožų.
• Apokalipsė: Labai simboliškas, vizijų kupinas tekstas apie kovą tarp gėrio ir blogio bei galutinę pergalę.

Biblija pasižymi lakonišku stiliumi, vaizdinga kalba, gausiomis metaforomis, simboliais, alegorijomis. Joje sukurti archetipiniai personažai (Adomas ir Ieva, Kainas ir Abelis, Abraomas, Mozė, Dovydas, Jobas, Jėzus, Judas) ir pasakojimai, kurie tapo Vakarų kultūros dalimi.

Biblijoje nagrinėjama daugybė temų, kurios peržengia religijos ribas ir yra aktualios kiekvienam žmogui:

• Pasaulio ir žmogaus sukūrimas: Iš kur mes atsiradome? Kokia mūsų vieta pasaulyje?
• Gėris ir blogis: Kodėl pasaulyje egzistuoja blogis ir kančia? Kaip su tuo gyventi? (Jobo istorija, pirmųjų žmonių nuopuolis)
• Sandora ir įstatymas: Žmogaus ir Dievo (arba visuomenės) santykis, paremtas susitarimu, taisyklėmis, įsipareigojimais. Teisingumo ir bausmės klausimai (Dešimt įsakymų).
• Nuodėmė ir atpirkimas: Klaidos, kaltės jausmas, galimybė pasitaisyti ir gauti atleidimą (Kaino istorija, Dovydo atgaila, Sūnaus palaidūno palyginimas).
• Kančia ir viltis: Kodėl geri žmonės kenčia? Ar kančia turi prasmę? Vilties svarba sunkiausiais momentais (Jobo knyga, Raudų knyga, Jėzaus kančia).
• Meilė ir atjauta: Artimo meilės principas („Mylėk savo artimą kaip save patį“), gailestingumas, pagalba silpnesniam (Gailestingojo samariečio palyginimas, Giesmių giesmė).
• Tikėjimas ir abejonė: Pasitikėjimo Dievu (ar aukštesne jėga) svarba, bet kartu ir abejonių, klausimų kėlimas (Psalmių skundai, Tomo netikėjimas).
• Išdavystė ir ištikimybė: Draugystės, šeimos ryšių trapumas ir stiprybė (Judo išdavystė, Petro išsigynimas, Rūtos ištikimybė).
• Gyvenimo prasmė ir laikinumas: Apmąstymai apie žmogaus gyvenimo trapumą, laiko tėkmę, laimės paieškas (Koheleto knyga).

Biblijos įtaka Vakarų (ir ne tik) kultūrai yra milžiniška ir sunkiai aprėpiama:

• Kalba: Daugybė frazų, posakių, idiomų į mūsų kalbą atėjo tiesiai iš Biblijos (pvz., „uždraustas vaisius“, „Kaino ženklas“, „Saliamono išmintis“, „Alfa ir Omega“, „plauti rankas“, „nieko naujo po saule“, „akis už akį“, „ne vien duona žmogus gyvas“, „kas ieško, tas randa“). Biblijos vertimai (ypač Karaliaus Jokūbo versija Anglijoje, Martyno Liuterio Vokietijoje) turėjo didžiulę įtaką nacionalinių kalbų raidai.
• Literatūra: Beveik neįmanoma suprasti Vakarų literatūros be Biblijos žinių. Rašytojai nuo Viduramžių iki šių dienų nuolat naudoja biblinius siužetus, motyvus, personažus, simbolius, aliuzijas (Dantė, Miltonas, Šekspyras, Dostojevskis, T. Manas, Folkneris, Markesas, lietuvių autoriai – Donelaitis, Baranauskas, Maironis, Krėvė, Marcinkevičius ir daugelis kitų).
• Dailė: Daugybė paveikslų, skulptūrų, vitražų, freskų vaizduoja scenas iš Senojo ir Naujojo Testamento. Menininkai kaip Mikelandželas, Leonardas da Vinčis, Rafaelis, Rembrantas, Diureris nuolat sėmėsi įkvėpimo iš Biblijos. 🔗 Paieška: Biblijos siužetai mene Google Images
• Muzika: Sukurta gausybė muzikos kūrinių biblinėmis temomis – nuo grigališkojo choralo iki Bacho pasijų ir Hendelio oratorijų, mišių, kantatų, net šiuolaikinės muzikos interpretacijų. 🔗 YouTube paieška: Bacho Matos Pasija
• Etika ir teisė: Dešimt Dievo įsakymų ir kiti Biblijos moraliniai principai padarė didžiulę įtaką Vakarų etikos sistemoms ir teisei.
• Visuomenė ir politika: Biblijos idėjos buvo naudojamos (ir kartais piktnaudžiaujama jomis) formuojant visuomenės struktūras, karalių valdžią, socialinius judėjimus.

• Kultūrinis raštingumas: Norint suprasti Vakarų kultūrą, meną, literatūrą, istoriją, būtina turėti bent pagrindinį supratimą apie Bibliją.
• Istorinis pažinimas: Tai svarbus šaltinis norint pažinti senovės pasaulio istoriją ir mąstyseną.
• Literatūrinė vertė: Galima skaityti kaip įvairių žanrų literatūros rinkinį, grožėtis kalba, vaizdais, pasakojimo meistriškumu.
• Amžinosios temos: Joje keliami klausimai apie gyvenimo prasmę, kančią, meilę, mirtį yra aktualūs kiekvienam žmogui.
• Savęs pažinimas: Biblijos istorijos ir veikėjai gali tapti veidrodžiu, padedančiu geriau suprasti save ir žmogiškąją prigimtį.

Šios ištraukos yra tik maža dalis Biblijos turto, bet jos dažnai cituojamos ir atspindi svarbias idėjas:

Iš Senojo Testamento:

1. „Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę.“ (Pradžios 1:1)
2. „Dievas tarė: ‘Tebūnie šviesa!’ Ir šviesa pasirodė.“ (Pradžios 1:3)
3. „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą.“ (Pradžios 1:27)
4. „Argi aš esu savo brolio sargas?“ (Pradžios 4:9 – Kainas po Abelio nužudymo)
5. „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.“ (Išėjimo 20:3 – Pirmasis iš Dešimties įsakymų)
6. „Gerbk savo tėvą ir motiną.“ (Išėjimo 20:12 – Penktasis įsakymas)
7. „Nežudyk.“ (Išėjimo 20:13 – Šeštasis įsakymas)
8. „Nevok.“ (Išėjimo 20:15 – Aštuntasis įsakymas)
9. „Nekalbėk netiesos liudydamas prieš savo artimą.“ (Išėjimo 20:16 – Devintasis įsakymas)
10. „Akis už akį, dantis už dantį.“ (Išėjimo 21:24 – Senojo Įstatymo teisingumo principas)
11. „Viešpats yra mano Ganytojas, man nieko netrūksta.“ (Psalmė 23:1)
12. „Nors eičiau per tamsiausią slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi.“ (Psalmė 23:4)
13. „Tuštybių tuštybė, – sako Koheletas, – tuštybių tuštybė, ir viskas tuštybė!“ (Koheleto 1:2)
14. „Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui po dangumi yra laikas.“ (Koheleto 3:1)
15. „Nieko nėra naujo po saule.“ (Koheleto 1:9)
16. „Išminties pradžia – Viešpaties baimė.“ (Patarlių 1:7)
17. „Eik pas skruzdėlę, tinginy, pasižiūrėk į jos triūsą ir pasimokyk!“ (Patarlių 6:6)
18. „Viešpats davė, Viešpats ir atėmė; tebūnie Viešpaties vardas palaimintas!“ (Jobo 1:21 – Jobo reakcija į nelaimes)

Iš Naujojo Testamento:

19. „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė.“ (Mato 5:3 – Pirmasis iš Kalno pamokslo palaiminimų)
20. „Mylėk savo artimą kaip save patį.“ (Mato 22:39 – Antrasis didysis įsakymas)
21. „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį.“ (Jono 8:7 – Jėzaus žodžiai ginant nusidėjėlę)
22. „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui.“ (Mato 22:21)
23. „Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo karalystę.“ (Mato 19:24)
24. „Ne vien duona žmogus gyvas.“ (Mato 4:4)
25. „Nesmerkite, kad nebūtumėte teisiami.“ (Mato 7:1)
26. „Prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir bus jums atidaryta.“ (Mato 7:7)
27. „Tiesa padarys jus laisvus.“ (Jono 8:32)
28. „Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi <...> visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.“ (1 Korintiečiams 13:4,7 – Himnas meilei)
29. „Aš esu Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga.“ (Apreiškimo 22:13)
30. „Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais.“ (Mato 5:9)

Nors Biblija ir Dantės Aligjerio „Dieviškoji komedija“ priklauso Viduramžių epochai (Dantė gyveno XIII-XIV a., pačioje Viduramžių pabaigoje, pereinant į Renesansą), tai labai skirtingi kūriniai:

• Autorystė ir Žanras: Biblija yra daugybės autorių per ilgą laiką sukurtas tekstų rinkinys (įvairių žanrų). „Dieviškoji komedija“ yra vieno autoriaus (Dantės) sukurtas vientisas epinis-alegorinis poema, turintis aiškią struktūrą.
• Pasaulėvaizdis: Biblija pateikia pamatą krikščioniškajam pasaulėvaizdžiui, kalba apie Dievą, sukūrimą, nuodėmę, atpirkimą, pomirtinį gyvenimą. Dantė remdamasis šiuo pasaulėvaizdžiu (ypač Viduramžių teologų, kaip Tomas Akvinietis, interpretacijomis) kuria detalų, konkretų ir menišką pomirtinio pasaulio (Pragaro, Skaistyklos, Rojaus) vaizdą. Biblijoje pomirtinis pasaulis aprašomas fragmentiškai ir simboliškai, o Dantė jį paverčia pagrindine savo poemos erdve ir struktūra.
• Tikslas: Biblijos tikslas (religiniu požiūriu) yra apreikšti Dievo valią, mokyti tikėjimo ir moralės. Dantės poemos tikslas – ne tik alegoriškai pavaizduoti žmogaus sielos kelią link Dievo, bet ir išsakyti savo politines pažiūras, įvertinti amžininkus, sukurti didingą literatūrinį paminklą.
• Įtaka: Biblija yra pirminis šaltinis, padaręs įtaką visai Vakarų kultūrai, įskaitant Dantę. „Dieviškoji komedija“ yra vienas svarbiausių Viduramžių literatūros kūrinių, pats tapęs įkvėpimo šaltiniu daugeliui vėlesnių autorių.

Taigi, skaitant Dantės „Dieviškosios komedijos“ ištraukas, Biblijos žinios padeda suprasti jo sukurto pomirtinio pasaulio struktūrą, veikėjų nuodėmių ar dorybių vertinimą pagal krikščioniškąją moralę.

• 🔗 Biblijos tekstai lietuvių kalba (Biblija.lt)
• 🔗 Pasaulio religijos: Judaizmas ir Krikščionybė (paieška)
• 🔗 Biblija kaip literatūros kūrinys (analizės paieška)
• 🔗 Biblijos įtaka Vakarų kultūrai (paieška)
• 🔗 Dokumentiniai filmai apie Biblijos istoriją YouTube
• 🔗 Lituanistikos duomenų bazė: Ieškoti mokslinių straipsnių lietuvių kalba apie Bibliją, jos vertimus, įtaką Lietuvos kultūrai (į paieškos laukelį įvesti „Biblija“).