Saugumas terorizmo akivaizdoje: realistiškas požiūris į riziką

Šiandienos pasaulis yra sudėtingas ir kupinas iššūkių. Nors tikimybė tiesiogiai susidurti su teroristiniu išpuoliu Lietuvoje yra maža, suprasti galimas grėsmes ir žinoti, kaip elgtis kritinėje situacijoje, yra ne baimės, o stiprybės ir atsakomybės ženklas. Šios pamokos tikslas – ne gąsdinti, o suteikti jums žinių ir įgūdžių, kurie paverstų jus ne bejėge auka, o pasirengusiu ir galinčiu padėti sau bei kitiems piliečiu.

Kalbėsime apie tai, kas yra terorizmas, kokius pavidalus jis gali įgyti ir kodėl svarbu atpažinti galimus pavojus. Tačiau svarbiausia – mes mokysimės praktinių veiksmų: kaip elgtis išgirdus pavojaus signalą, ką daryti atakos metu ir kaip sukurti asmeninį bei šeimos saugumo planą. Šios žinios yra universalios ir pravers ne tik teroristinio akto, bet ir bet kokios kitos ekstremaliosios situacijos atveju – ar tai būtų gaisras, ar gamtos stichija.

Pasirengimas prasideda nuo žinojimo. Būtent žinojimas suteikia ramybės ir pasitikėjimo savo jėgomis, kai aplinkui tvyro chaosas. Būkite aktyvūs, klauskite ir galvokite, kaip šią informaciją pritaikytumėte savo gyvenime.

Norint efektyviai pasiruošti, svarbu suprasti, kaip teroristai veikia ir ką jie laiko savo taikiniais. Jų metodai nuolat kinta, prisitaikant prie saugumo priemonių ir technologijų, tačiau pagrindiniai principai išlieka panašūs – sukelti kuo daugiau žalos, baimės ir chaoso.

Teroristinių išpuolių būdai

Teroristų naudojami metodai gali būti labai įvairūs, nuo primityvių iki technologiškai sudėtingų. Štai pagrindinės kategorijos:

Potencialūs teroristų taikiniai

Teroristai taikinius renkasi neatsitiktinai. Jie ieško vietų, kurių atakavimas sukeltų maksimalų efektą – daug aukų, didelį žiniasklaidos dėmesį ir visuomenės baimę.

• „Minkštieji taikiniai“: Tai pagrindinis teroristų dėmesio objektas dėl lengvo prieinamumo.

  • Transporto mazgai: Oro uostai, traukinių ir autobusų stotys, metro sistemos.
  • Masinių renginių vietos: Sporto stadionai, koncertų salės, teatrai, festivalių aikštės.
  • Prekybos ir pramogų centrai: Populiarios parduotuvės, restoranai, kino teatrai.
  • Turistinės vietos: Įžymios aikštės, paminklai, muziejai.
  • Švietimo ir religinės įstaigos: Mokyklos, universitetai, bažnyčios, sinagogos, mečetės.

• Simboliniai taikiniai: Objektai, turintys didelę politinę, ekonominę ar kultūrinę reikšmę. Jų atakavimas yra smūgis visos tautos ar valstybės tapatybei.

  • Valdžios institucijų pastatai: Parlamentas, ministerijos, savivaldybės.
  • Istoriniai paminklai ir nacionaliniai simboliai.

• Kritinė infrastruktūra: Šių objektų atakavimas gali paralyžiuoti visą šalies gyvenimą.

  • Energetikos objektai: Elektrinės, dujotiekiai, naftos perdirbimo gamyklos.
  • Ryšių tinklai: Televizijos bokštai, interneto mazgai.
  • Vandens tiekimo sistemos.

Atsidūrus ekstremalioje situacijoje, svarbiausia yra nepasiduoti panikai ir veikti pagal iš anksto apgalvotą planą. Tarptautiniu mastu pripažinta ir rekomenduojama veiksmų seka yra „Bėk, slėpkis, kovok“ (angl. „Run, Hide, Fight“). Svarbu suprasti, kad tai nėra griežta taisyklė – kiekviena situacija yra unikali, todėl veiksmus reikia rinktis įvertinus aplinkybes.

1. BĖK (Pirmasis ir geriausias pasirinkimas)

Jei matote saugų pasitraukimo kelią, nedvejodami juo pasinaudokite. Jūsų prioritetas – atsidurti kuo toliau nuo pavojaus šaltinio.

• Įvertinkite situaciją: Ar žinote, kur yra užpuolikas? Ar kelias iki išėjimo yra laisvas ir saugus?
• Palikite daiktus: Negaiškite laiko bandydami pasiimti kuprinę ar kitus asmeninius daiktus. Jūsų gyvybė yra svarbiausia.
• Bėkite greitai ir tyliai: Jei įmanoma, judėkite prisidengdami (už sienų, kolonų, automobilių). Bėkite zigzago trajektorija, jei esate atviroje vietoje ir galite tapti tiesioginiu taikiniu.
• Skatinkite kitus bėgti kartu: Jei kiti dvejoja, paraginkite juos bėgti, tačiau nestabdykite ir neverskite, jei jie atsisako. Jūs esate atsakingas pirmiausia už savo saugumą.
• Nepasiduokite „bandos instinktui“: Nebėkite aklai paskui minią, jei matote, kad ji juda į aklavietę ar kitą pavojingą vietą. Ieškokite alternatyvių išėjimų (atsarginiai išėjimai, langai).
• Paskambinkite 112, kai būsite saugioje vietoje: Kai tik atsidursite saugiu atstumu, nedelsdami skambinkite Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir suteikite kuo daugiau informacijos: tiksli vieta, užpuolikų skaičius, jų išvaizda, ginklai, aukų skaičius.

2. SLĖPKIS (Kai negalima saugiai pasitraukti)

Jei negalite saugiai pabėgti, nes išėjimas užblokuotas arba užpuolikas yra per arti, raskite kuo saugesnę slėptuvę.

• Pasirinkite tinkamą vietą: Ieškokite patalpos su rakinamomis durimis (kabinetas, sandėliukas, tualetas). Svarbu, kad patalpa netaptų spąstais – idealiu atveju ji turėtų alternatyvų išėjimą arba langą.
• Užrakinkite ir užbarikaduokite duris: Užrakinkite duris ir užremkite jas sunkiais baldais (stalais, spintomis, kėdėmis). Kuo tvirtesnė barikada, tuo daugiau laiko laimėsite.
• Būkite kuo tyliau: Išjunkite telefono garsą ir vibraciją. Išjunkite šviesą patalpoje. Kalbėkite tik pašnibždomis, jei tai absoliučiai būtina.
• Atsitraukite nuo durų ir langų: Slėpkitės už stambių objektų (pvz., stalo), kurie galėtų apsaugoti nuo kulkų. Gulėkite ant žemės.
• Pasiruoškite gintis: Mintyse apgalvokite, ką naudotumėte kaip ginklą, jei užpuolikas įsilaužtų į jūsų slėptuvę. Tai gali būti gesintuvas, kėdė, žirklės, karštas kavos puodelis.
• Laukite pareigūnų signalo: Neikite iš slėptuvės, kol nebūsite visiškai tikri, kad pavojus praėjo ir tai patvirtino atvykę pareigūnai. Jie gali duoti nurodymus per garsiakalbius arba pasibelsti į duris ir prisistatyti. Būkite atsargūs – teroristai gali bandyti išvilioti jus iš slėptuvės apsimesdami gelbėtojais.

3. KOVOK (Paskutinė išeitis, kai gresia neišvengiamas pavojus)

Kova yra absoliučiai kraštutinė priemonė, taikoma tik tada, kai jūsų gyvybei gresia tiesioginis pavojus ir neturite jokių kitų galimybių (nei pabėgti, nei pasislėpti).

• Būkite agresyvus ir ryžtingas: Jūsų tikslas – sutrikdyti ir neutralizuoti užpuoliką. Veikite staigiai ir netikėtai.
• Naudokite improvizuotus ginklus: Viskas, kas yra po ranka, gali tapti ginklu: gesintuvas (purkšti į akis, trenkti), kėdė, stalo koja, diržas, raktų ryšulys, aštrūs daiktai.
• Taikykitės į jautrias vietas: Akys, gerklė, kirkšnys.
• Veikite grupėje: Jei esate ne vienas, veikite koordinuotai. Pasiskirstykite vaidmenimis – vienas meta daiktus, kitas bando pargriauti užpuoliką, trečias atimti ginklą. Grupinis puolimas yra daug efektyvesnis.
• Nenustokite, kol grėsmė nebus neutralizuota: Kovokite tol, kol užpuolikas bus nuginkluotas ir nebegalės kelti pavojaus.

Atminkite, kad svarbiausia – išlikti. Bet koks jūsų veiksmas, padidinantis išgyvenimo tikimybę, yra teisingas.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, yra įdiegta gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS). Jos pagrindinis elementas – sirenos, skirtos atkreipti gyventojų dėmesį į gresiantį ar susidariusį pavojų. Išgirdus sirenos kauksmą, svarbiausia nepanikuoti, o įjungti informacijos šaltinį ir laukti oficialių nurodymų.

Pavojaus signalai ir jų reikšmės

Perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus

Be sirenų, Lietuvoje veikia ir perspėjimo pranešimų siuntimo į mobiliuosius telefonus sistema. Šie pranešimai, net ir esant dideliam tinklo apkrovimui, pasiekia visus tam tikroje teritorijoje esančius žmones. Pranešime būna nurodytas grėsmės pobūdis ir būtini veiksmai. Svarbu, kad jūsų telefone būtų aktyvuota korinio transliavimo (angl. Cell Broadcast) funkcija. Pasitikrinti ir aktyvuoti galite pagal instrukcijas, pateiktas tinklalapyje www.lt72.lt.

Teorinės žinios yra bevertės be praktinio pasirengimo. Geriausias būdas užtikrinti savo ir artimųjų saugumą – iš anksto aptarti veiksmų planą ir pasiruošti būtiniausius daiktus. Ši užduotis susideda iš dviejų dalių: išvykimo krepšio sąrašo sudarymo ir šeimos saugumo plano parengimo.

1 Dalis. Išvykimo krepšys („Išgyvenimo kuprinė“)

Išvykimo krepšys – tai tvirta kuprinė ar krepšys, kuriame sudėti daiktai, padėsiantys jums ir jūsų šeimai išgyventi pirmąsias 72 valandas po nelaimės, kol atvyks pagalba arba pasieksite saugią vietą. Krepšį laikykite lengvai pasiekiamoje vietoje (pvz., prie išėjimo durų, koridoriuje). Kiekvienas suaugęs šeimos narys turėtų turėti savo krepšį.

Būtiniausių daiktų sąrašas:

2 Dalis. Šeimos saugumo planas

Tai ne dokumentas, o susitarimas tarp šeimos narių, kaip elgtis įvairių nelaimių metu. Planą reikia ne tik parengti, bet ir reguliariai (bent kartą per metus) aptarti bei praktiškai išbandyti.

Šeimos saugumo plano šablonas:

1. Susisiekimo informacija:

• Kiekvienas šeimos narys turi mokėti atmintinai svarbiausius telefono numerius.
• Kontaktinis asmuo kitoje vietovėje/mieste: Susitarkite su giminaičiu ar draugu, gyvenančiu toliau, kuris taps jūsų informacijos centru. Po nelaimės skambinti į kitą miestą gali būti lengviau nei vietiniais tinklais. Visi šeimos nariai skambintų jam ir praneštų apie savo būklę.
  • Vardas, pavardė: __________________
  • Telefono numeris: __________________

2. Susitikimo vietos:

• Netoli namų: Vieta, kur susitiksite, jei nelaimė ištiko būnant namuose ir reikia skubiai evakuotis (pvz., kaimynų kiemas, artimiausia sankryža, parko suoliukas).
  • Vieta: __________________
• Kvartalo/rajono ribose: Vieta, kur susitiksite, jei negalite grįžti namo, o nelaimė ištiko, kai buvote darbe, mokykloje (pvz., biblioteka, prekybos centro aikštelė, bažnyčia).
  • Vieta: __________________

3. Evakuacijos planas:

• Nuspręskite, kaip išeisite iš kiekvieno namų kambario. Kiekvienas kambarys turi turėti bent du išėjimo kelius (pvz., durys ir langas).
• Numatykite pagrindinį ir atsarginį maršrutą, kaip išvyksite iš savo miesto ar rajono. Apsvarstykite galimybę keliauti pėsčiomis, jei keliai bus nepravažiuojami.
• Aptarkite, kur vyktumėte, jei tektų evakuotis ilgesniam laikui (pas gimines kitame mieste, į sodybą).

4. Atsakomybės pasiskirstymas:

• Kas atsakingas už išvykimo krepšio paėmimą?
• Kas atsakingas už pagalbą jaunesniems vaikams ar vyresnio amžiaus giminaičiams?
• Kas išjungia dujas, vandenį, elektrą (jei tai saugu ir yra laiko)?
• Kas pasirūpina naminiais gyvūnais? (Paruoškite ir jiems skirtą krepšį su maistu, vandeniu, pavadėliu, dokumentais).

5. Praktika:

• Bent kartą per metus surengkite „pratybas“: patikrinkite išvykimo krepšio turinį, aptarkite planą, pabandykite nueiti iki susitikimo vietos. Tai padės planą paversti įpročiu, o ne tik popieriuje užrašytais žodžiais.

Šiandien aptarėme sudėtingą, bet būtiną temą. Svarbiausia išvada – mūsų saugumas yra mūsų pačių rankose. Nors valstybės institucijos yra atsakingos už piliečių saugumą, kiekvienas iš mūsų galime ir privalome prisidėti prie savo ir savo bendruomenės atsparumo didinimo.

Įsiminkite tris pagrindinius principus:

1. Budrumas: Būkite atidūs savo aplinkai. Pastebėję įtartiną elgesį, paliktus be priežiūros daiktus, nedvejodami praneškite apie tai pagalbos tarnyboms telefonu 112. Jūsų budrumas gali išgelbėti gyvybes.
2. Pasirengimas: Turėkite planą. Aptarkite jį su šeima. Susiruoškite išvykimo krepšį. Šis pasiruošimas suteiks jums aiškumo ir ramybės jausmą, jei kada nors tektų susidurti su krize.
3. Atsparumas: Krizių metu ypač svarbus bendruomeniškumas. Padėkite vieni kitiems, dalinkitės informacija iš patikimų šaltinių, nepasiduokite panikai ir dezinformacijai. Stipri ir vieninga bendruomenė yra sunkiai palaužiama.

Žinios, kurias įgijote, yra įrankis. Naudokite jį protingai, atsakingai ir paverskite pasirengimą natūralia savo gyvenimo dalimi.