Karas ir geopolitika Lietuvoje

Karas. Šis žodis kelia baimę. Jį girdi per žinias, matai socialiniuose tinkluose, jauti tvyrančią įtampą. Natūralu jausti nerimą. Natūralu norėti tiesiog išjungti naujienas ir pasinerti į „TikTok“ ar žaidimus. Bet ignoruoti realybę nėra strategija. Tai – tik galvos slėpimas smėlyje, kol audra artėja.

Ši pamoka nėra skirta tave išgąsdinti. Priešingai – jos tikslas yra sumažinti baimę per supratimą. Baimė kyla iš nežinomybės. Kai supranti, kodėl vyksta konfliktai, kokios yra realios grėsmės Lietuvai ir kokie yra gynybos mechanizmai, tu iš pasyvios aukos tampi informuotu piliečiu. Tu įgyji kontrolės jausmą.

Mes nekalbėsime apie tai, ar karas bus. Niekas to nežino. Mes kalbėsime apie rizikas, tikimybes ir pasiruošimą. Nes pasiruošimas yra geriausias būdas karo išvengti.

Pagalvok: kuo skiriasi strateginis mąstymas kompiuteriniame žaidime, kur analizuoji žemėlapį ir priešo resursus, nuo realaus pasaulio geopolitikos? Galbūt ne taip ir smarkiai, kaip atrodo?

Nors žiniasklaida dažnai supaprastina karą iki kovos tarp „gėrio“ ir „blogio“, realybė yra daug sudėtingesnė. Karai kyla ne iš niekur. Jie yra ilgų procesų rezultatas, paremtas keliais pagrindiniais faktoriais.

Suprasti šias priežastis yra svarbu, nes tai leidžia matyti ne tik pavienius mūšius, bet ir visą strateginį žemėlapį. Tai leidžia atskirti tikrąsias konflikto priežastis nuo propagandinio fasado.

Provokuojantis klausimas: ar karas visada yra iracionalus sprendimas, ar tai tiesiog, kaip sakė karo teoretikas Carlas von Clausewitzas, „politikos tąsa kitomis priemonėmis“ – žiauriai racionalus, apskaičiuotas veiksmas?

Kodėl mažytė Lietuva nuolat minima tarptautiniuose saugumo kontekstuose? Dėl mūsų geografinės padėties. Esame ant geopolitinės lūžio linijos. Yra trys esminiai faktoriai, kuriuos privalai žinoti.

1. Suvalkų koridorius: Tai siauras, maždaug 100 km ilgio žemės ruožas tarp Lietuvos ir Lenkijos, skiriantis Rusijos Karaliaučiaus sritį nuo Baltarusijos. Vakarų strategams tai yra vienas pažeidžiamiausių NATO taškų. Jei Rusija jį užimtų, Baltijos šalys būtų atkirstos nuo sąjungininkų sausuma. Tai mūsų „Achilo kulnas“, todėl šis regionas yra itin militarizuotas ir stebimas.

2. NATO 5-asis straipsnis: Tai mūsų gyvybės draudimas. Šis straipsnis teigia, kad vienos NATO narės užpuolimas yra laikomas visų narių užpuolimu. Tai reiškia, kad jei Lietuva būtų užpulta, į pagalbą ateitų JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir kitos galingiausios pasaulio kariuomenės. Šio straipsnio patikimumas yra pagrindinis atgrasymo faktorius, verčiantis potencialų agresorių gerai pagalvoti, ar verta rizikuoti karu su visu aljansu.

3. Astravo atominė elektrinė: Tai ne tik ekologinė, bet ir geopolitinė grėsmė. Ji pastatyta vos 50 km nuo Vilniaus, nesilaikant tarptautinių saugumo standartų. Tai yra potencialus įrankis šantažui. Incidentas (tikras ar sufabrikuotas) Astrave galėtų sukelti paniką, reikalauti masinės evakuacijos ir paralyžiuoti Lietuvos sostinę be nė vieno šūvio. Tai yra hibridinio karo ginklas.

Ar NATO 5-asis straipsnis yra absoliuti garantija, ar tik politinė deklaracija, kurios vykdymas priklausytų nuo tuo metu JAV ar Vokietijoje būsiančių lyderių politinės valios ir interesų?

Daugumai jaunuolių mintis apie šaukimą į kariuomenę kelia siaubą. „Prarasti metai“, „bereikalingas vargas“, „musyje disciplinos vis tiek neišmokys“. Bet pažvelkime į tai iš valstybės strategijos perspektyvos.

Šauktinių kariuomenės tikslas yra ne „perauklėti“ jaunimą. Tikslas yra sukurti parengtąjį rezervą. Tai reiškia, kad krizės atveju valstybė turi dešimtis tūkstančių žmonių, kurie moka elgtis su ginklu, žino bazinius taktinius principus ir gali greitai papildyti profesionalios kariuomenės gretas. Tai yra milžiniškas atgrasymo faktorius. Agresorius žino, kad jam tektų kariauti ne tik su keliais tūkstančiais profesionalų, bet su visa tauta.

Egzistuoja skirtingi kariuomenės modeliai, ir kiekvienas turi savo pliusų ir minusų.

Suomija, turinti ilgą ir sudėtingą sieną su Rusija, yra geriausias šauktinių kariuomenės sėkmės pavyzdys. Jų gynyba paremta totalinės gynybos principu, kur visa tauta yra pasiruošusi priešintis. Lietuva pasirinko panašų kelią, nes tai yra pragmatiškiausias būdas mūsų dydžio valstybei atgrasyti daug didesnį priešininką.

Sunkus klausimas: jei valstybė turi teisę priverstinai paimti dalį tavo pinigų (mokesčius) bendriems poreikiams, tokiems kaip keliai ar ligoninės, ar ji turi moralinę teisę paimti devynis mėnesius tavo laiko bendram poreikiui – gynybai užtikrinti? Kur yra riba?

Karas XXI amžiuje nėra tik tankai ir apkasai. Didelė dalis kovos vyksta nematomame fronte. Tai – hibridinis karas, kurio tikslas yra ne užimti teritoriją, o palaužti visuomenės valią priešintis iš vidaus.

• Dezinformacija ir propaganda: Tai yra galingiausias hibridinio karo ginklas. Tikslas – skaldyti visuomenę, kiršinti skirtingas grupes (pvz., skiepytus su neskiepytais, tautines mažumas su dauguma), sėti nepasitikėjimą valdžia, kariuomene, NATO sąjungininkais. Socialiniai tinklai yra idealus kanalas šiai dezinformacijai plisti. Kai visuomenė nepasitiki niekuo, ji tampa lengvai valdoma.

• Kibernetinės atakos: Tai ne tik bankų sistemų „nulaužimas“. Įsivaizduok, kad krizės metu visoje Lietuvoje dingsta elektra. Nustoja veikti ligoninės, ryšys, vandens tiekimas. Tai sukelia chaosą ir paniką, ir tam nereikia nė vienos bombos.

• Ekonominis spaudimas: Pavyzdžiui, dujų tiekimo nutraukimas vidury žiemos, prekybos blokados, strateginių įmonių supirkimas. Tai būdai daryti spaudimą valstybės ekonomikai ir politiniams sprendimams.

Šiame kare kiekvienas iš mūsų yra karys. Tavo gebėjimas atskirti melą nuo tiesos, tavo kritinis mąstymas yra tavo ginklas.

Jaustis bejėgiu didelių geopolitinių įvykių akivaizdoje yra normalu. Bet tu nesi bejėgis. Totalinė gynyba reiškia, kad kiekvienas pilietis prisideda pagal savo galimybes. Štai ką tu gali daryti jau dabar.

1. Stiprink savo informacinį imunitetą: Tai svarbiausia. Išmok atpažinti propagandą. Visada tikrink šaltinius. Skaityk ne tik antraštes. Domėkis ne viena nuomone. Sek patikimus gynybos ekspertus socialiniuose tinkluose. Tavo protas yra pagrindinis taikinys – paversk jį tvirtove.
2. Būk aktyvus pilietis: Stipri, vieninga ir klestinti visuomenė yra atspariausia hibridinėms atakoms. Dalyvauk rinkimuose. Savanoriauk. Prisidėk prie bendruomenės veiklos. Būk tas žmogus, kuris kuria, o ne griauna.
3. Įgyk praktinių įgūdžių: Užsirašyk į pirmosios pagalbos kursus. Prisijunk prie Šaulių sąjungos. Išmok naudotis dronu ar radijo ryšiu. Jei esi programuotojas – gilinkis į kibernetinį saugumą. Krizės metu praktiniai įgūdžiai yra vertingesni už bet kokią teoriją.
4. Palaikyk fizinę ir psichologinę formą: Būk fiziškai aktyvus. Išmok tvarkytis su stresu. Gebėjimas išlikti ramiam ir racionaliam chaoso metu yra supergalia.

Pasiruošimas karui nėra apie bunkerių kasimą ir konservų kaupimą. Tai apie atsparios, protingos ir vieningos visuomenės kūrimą. Ir tu esi tos visuomenės dalis.