Biologija: ką žmonės ieško per „Google“?

Didžioji dalis energijos (ATP molekulių pavidalu) neurone pagaminama mitochondrijose. Šios organelės yra išsidėsčiusios visoje ląstelėje, įskaitant aksoną ir dendritus.

Genotipas yra viso organizmo genų visuma, kurią jis paveldi iš tėvų. Tai yra genetinė „instrukcija“, lemianti organizmo požymius.

Evoliucija yra laipsniškas ir negrįžtamas organizmų vystymosi procesas, kurio metu rūšys laikui bėgant keičiasi, prisitaiko prie aplinkos ir atsiranda naujos rūšys. Pagrindinis evoliucijos variklis yra gamtinė atranka.

Žmogaus organizme šlapalas (karbamidas), toksiškų amonio junginių perdirbimo produktas, susidaro kepenų ląstelėse. Iš kepenų jis su krauju patenka į inkstus ir yra pašalinamas su šlapimu.

Nors euglena gali vykdyti fotosintezę, ji nėra augalas, nes neturi ląstelės sienelės, gali aktyviai judėti žiuželio pagalba ir, nesant šviesos, maitintis kaip gyvūnas (heterotrofiškai). Ji priklauso protistų karalystei.

Fenotipas yra visuma organizmo požymių, kurie pasireiškia sąveikaujant jo genotipui su aplinka. Tai yra matomi požymiai, pavyzdžiui, akių spalva, ūgis ar kraujo grupė.

Homeostazė yra organizmo gebėjimas palaikyti pastovią ir stabilią vidinę terpę (pvz., kūno temperatūrą, pH, gliukozės kiekį kraujyje) nepaisant aplinkos pokyčių.

Neuronas yra pagrindinė nervų sistemos ląstelė, atsakinga už nervinių impulsų perdavimą. Jis sudarytas iš kūno, dendritų (priimančių signalus) ir aksono (siunčiančio signalus).

Sinapsė yra jungtis tarp dviejų neuronų arba tarp neurono ir kitos ląstelės (pvz., raumens), per kurią perduodamas nervinis impulsas.

Ne, grybai nevykdo fotosintezės. Jie yra heterotrofiniai organizmai, neturintys chlorofilo, ir maisto medžiagas gauna skaidydami negyvas organines medžiagas arba parazituodami.

Nuo šviesos priklausančios fotosintezės reakcijos vyksta augalų ląstelių chloroplastų tilakoidų membranose.

Šlapalas (karbamidas) yra pagrindinis baltymų apykaitos produktas žinduolių organizme, susidarantis kepenyse iš toksiško amoniako. Jis yra mažiau toksiškas ir su šlapimu pašalinamas per inkstus.

Nariuotakojai yra skirstomi į keturias pagrindines klases: vabzdžius (pvz., skruzdėlė), vėžiagyvius (pvz., vėžys), voragyvius (pvz., voras) ir šimtakojus.

Pirminis šlapimas (filtratas) susidaro inkstų kapsulėse, kai kraujo plazma dėl didelio spaudimo yra filtruojama iš kapiliarų kamuolėlio. Šio proceso metu prateka vanduo ir smulkios molekulės, o kraujo ląstelės ir dideli baltymai lieka kraujyje.

Padidėjus CO₂ koncentracijai kraujyje, smegenyse esantis kvėpavimo centras yra stimuliuojamas, todėl padažnėja ir pagilėja kvėpavimas. Taip organizmas siekia greičiau pašalinti CO₂ perteklių.

Genetika yra biologijos mokslo šaka, tirianti paveldimumą ir kintamumą. Ji nagrinėja, kaip genai yra perduodami iš kartos į kartą ir kaip jie lemia organizmų savybes.

Mejozė yra ląstelių dalijimosi būdas, kurio metu susidaro lytinės ląstelės (gametos). Jos metu chromosomų skaičius sumažėja perpus, taip užtikrinant, kad po apvaisinimo naujas organizmas turės normalų chromosomų rinkinį.

Populiacija yra vienos rūšies individų grupė, gyvenanti tam tikroje teritorijoje ir galinti tarpusavyje kryžmintis.

Protistai yra eukariotinių organizmų karalystė, kuriai priklauso daugiausia vienaląsčiai organizmai, nepriskiriami nei gyvūnams, nei augalams, nei grybams. Pavyzdžiai: ameba, euglena, infuzorija.

Gameta yra lytinė ląstelė (vyriška – spermatozoidas, moteriška – kiaušialąstė), turinti perpus mažesnį (haploidinį) chromosomų rinkinį. Susiliejus dviem gametoms per apvaisinimą, susidaro zigota.

Adrenaliną (epinefriną) gamina antinksčių šerdinė dalis. Šis hormonas išsiskiria streso ar pavojaus metu ir paruošia organizmą „kovok arba bėk“ reakcijai.

Ameba yra vienaląstis pirmuonis, priklausantis protistų karalystei. Ji neturi pastovios kūno formos ir juda bei maitinasi pseudopodijų (tariamakojų) pagalba.

Ląstelė yra mažiausias gyvosios gamtos struktūrinis ir funkcinis vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti ir daugintis. Visi gyvi organizmai yra sudaryti iš ląstelių.

Chromosoma yra ląstelės branduolyje esanti struktūra, sudaryta iš DNR ir baltymų, kurioje linijine seka išsidėstę genai. Ji yra genetinės informacijos nešėja.

Genas yra DNR molekulės atkarpa, koduojanti informaciją apie tam tikrą baltymą arba funkcinę RNR molekulę. Tai yra paveldimumo vienetas, lemiantis konkretų organizmo požymį.

Rūšis yra pagrindinis biologinės klasifikacijos vienetas, apibūdinantis grupę organizmų, kurie gali tarpusavyje kryžmintis ir susilaukti vislių palikuonių.

Ląstelės membrana vadinama atrankiai (arba pasirinktinai) laidžia, nes ji praleidžia tik tam tikras medžiagas (pvz., vandenį, deguonį), o kitas sulaiko. Ši savybė leidžia ląstelei palaikyti stabilią vidinę terpę.

Didžioji dalis genetinės informacijos (DNR) gyvulinėje ląstelėje yra sukaupta branduolyje. Nedidelis kiekis DNR taip pat randamas mitochondrijose.

Somatinė ląstelė yra bet kuri organizmo ląstelė, išskyrus lytines ląsteles (gametas). Visos kūno ląstelės, pavyzdžiui, odos, raumenų ar nervų, yra somatinės.

Tokia ląstelė vadinama kamenine ląstele. Kamieninės ląstelės pasižymi gebėjimu ne tik daugintis, bet ir virsti (diferencijuotis) į įvairių tipų specializuotas ląsteles.

Šis procesas vadinamas rūgimu (anaerobinėmis sąlygomis, be deguonies) arba puvimu (aerobinėmis sąlygomis, dalyvaujant deguoniui). Abu procesus galima apibendrinti kaip biologinį skaidymą.

Augalų išplitimą sausumoje nulėmė keli svarbūs evoliuciniai prisitaikymai: atsirado šaknys vandeniui ir mineralinėms medžiagoms siurbti, apykaitos audiniai (ksilema ir floema) joms transportuoti, vaškinė kutikulė apsisaugoti nuo išdžiūvimo ir žiotelės dujų apykaitai.

Dvi identiškos chromatidės, sudarančios vieną chromosomą ir sujungtos centromera, vadinamos seserinėmis chromatidėmis.

Aleliniai genai yra skirtingos to paties geno formos. Jų pora, lemianti konkretų požymį, gali būti homozigotinė (abu aleliai vienodi, pvz., AA arba aa) arba heterozigotinė (aleliai skirtingi, pvz., Aa).

Alelis yra viena iš kelių galimų to paties geno formų (variantų), esanti toje pačioje chromosomos vietoje (lokuse). Pavyzdžiui, žirnio žiedo spalvos genas gali turėti violetinės arba baltos spalvos alelius.

Neuroną sudaro trys pagrindinės dalys: ląstelės kūnas (su branduoliu), dendritai (trumpos, šakotos atšakos, priimančios signalus) ir aksonas (ilga atšaka, perduodanti signalą kitoms ląstelėms).

Centrinę nervų sistemą sudaro galvos smegenys ir nugaros smegenys.

Periferinę nervų sistemą sudaro visi nervai, išeinantys iš galvos ir nugaros smegenų bei pasiekiantys visas kūno dalis.

Mitybos tinklas yra sudėtinga, tarpusavyje susijusių mitybos grandinių visuma ekosistemoje. Jis parodo, kaip energija ir maisto medžiagos keliauja tarp skirtingų organizmų – nuo gamintojų iki skaidytojų.

Mitybos lygmuo parodo organizmo vietą mitybos grandinėje. Pirmą lygmenį sudaro gamintojai (augalai), antrą – pirminiai vartotojai (augalėdžiai), trečią – antriniai vartotojai (mėsėdžiai) ir t. t.

Skaidytojai (arba reducentai) yra organizmai, daugiausia bakterijos ir grybai, kurie skaido negyvas organines medžiagas ir grąžina mineralines medžiagas atgal į aplinką. Jie yra būtina ekosistemos grandis.

Orą teršia gamyklų ir elektrinių dūmai, automobilių išmetamosios dujos, degančių šiukšlių dūmai ir kiti teršalai, kurie patenka į atmosferą dėl žmogaus veiklos.

Energetika yra ūkio šaka, apimanti energijos išteklių gavybą, perdirbimą, energijos gamybą, perdavimą ir paskirstymą vartotojams. Tai apima elektrines, šilumos tinklus ir kitą infrastruktūrą.

Elektros srovės stipris yra fizikinis dydis, parodantis, koks elektros krūvis prateka per laidininko skerspjūvį per laiko vienetą. Jis matuojamas amperais (A).

Magnetinis laukas yra materijos forma, atsirandanti aplink judančius elektros krūvius (pvz., elektros srovę) ir nuolatinius magnetus. Jis veikia kitus magnetus ir judančius krūvius magnetine jėga.

Fizikoje didžioji raidė N dažniausiai žymi Niutoną – jėgos matavimo vienetą. Mažoji raidė n gali reikšti įvairius dydžius, pavyzdžiui, medžiagos kiekį (moliais) arba lūžio rodiklį.

Elektrinė varža yra fizikinis dydis, apibūdinantis laidininko savybę priešintis elektros srovei. Ji matuojama omais (Ω).

Jėga yra fizikinis dydis, apibūdinantis kūnų sąveikos matą, kuris gali keisti kūno judėjimo greitį arba jį deformuoti. Pagrindinis jėgos matavimo vienetas yra Niutonas (N).

Energija yra fizikinis dydis, parodantis kūno ar kūnų sistemos gebėjimą atlikti darbą. Pagrindinis energijos matavimo vienetas yra džaulis (J).

Chemija yra mokslas, tiriantis medžiagas, jų savybes, struktūrą, sudėtį ir virsmus, kurie vyksta cheminių reakcijų metu.

Vandenyje gerai tirpsta tokios medžiagos kaip druska, cukrus ir soda. Netirpsta smėlis, aliejus ar akmenukai.