Švietimo ministerijos rengtame dokumente, įkeltame Emokykloje, skelbiama, kad: M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms sukurtas pamokų rinkinių leidinys – tai kvietimas pažvelgti į ugdymą kaip į gyvą, kūrybišką tyrinėjimo procesą. Leidinyje Čiurlionis pristatomas ne tik kaip dailininkas ar kompozitorius, bet ir kaip mąstytojas bei tautinis simbolis, kurio kūryba tampa atspirties tašku kalbėtis apie įvairius realaus pasaulio reiškinius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) užsakymu ir bendradarbiaujant su iniciatyva „Čiurlioniui 150“, VšĮ „Kūrybingumo mokykla“ parengė metodinę medžiagą „M. K. Čiurlionio fenomenas: 10 pamokų rinkinių“. Tai nėra standartinis vadovėlis ar sausų faktų rinkinys. Atvirkščiai, tai – drąsus ir novatoriškas kvietimas pažvelgti į Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ne kaip į bronzinį paminklą, o kaip į gyvą, įkvepiantį pašnekovą, kurio kūryba tampa atspirties tašku kalbėti apie pačias įvairiausias šiuolaikiniam žmogui aktualias temas.
Leidinio esmė – reiškiniais grįstas ugdymas (FGU), kai mokinys, užuot kalęs faktus, aktyviai tyrinėja realaus pasaulio reiškinius, jungdamas skirtingas disciplinas. Čia Čiurlionis tampa ne tiksliniu objektu, o gidu, kurio palikimas padeda narplioti ekologijos, tapatybės, mokslo, technologijų ir žmogiškųjų ryšių klausimus.
Pojūčių susiliejimas ir pasaulio matavimas
Leidinys pradedamas nuo pamokos, pavadintos „Sinestezija“, kuri iškart meta iššūkį standartiniam mąstymui klausimu: „Kas, jei galėtume matyti muziką?“. Mokiniai kviečiami ne tiesiog analizuoti simfoninę poemą „Miške“, o ją patirti – klausytis ir iškart versti į vaizdinį pasakojimą, kurti spalvų ir formų istoriją. Taip muzika, dailė ir literatūra susijungia į vieną patyriminį lauką, o Čiurlionis atsiskleidžia kaip kūrėjas, kuriam garsas ir vaizdas buvo neatsiejami.
Panašiai, bet iš kitos perspektyvos, pojūčius nagrinėja pamoka „Garsas“. Užuot kalbėjus apie muziką, čia klausiama: „Kaip skamba tyla?“. Šis, atrodytų, paprastas klausimas veda į praktinius eksperimentus, kurių metu mokiniai atranda, kad absoliučios tylos išgirsti neįmanoma – visada girdime savo kūno garsus. Taip fizika ir biologija susitinka su filosofija. Čiurlionio paveikslas „Tyla“ tampa ne peizažu, o menine pastanga pavaizduoti tai, kas jusliškai nepatiriama, – idėją. Leidinyje netgi daroma nuoroda į kompozitorių Johną Cage'ą, taip praplečiant kultūrinį kontekstą.
Istorijos atgaivinimas ir kultūros šaknys
Vienas įspūdingiausių rinkinio skyrių yra „Laiškas“, siūlantis mokiniams parašyti laišką Čiurlioniui. Tačiau tai nėra paprastas rašinėlis. Tai – gili istorinė rekonstrukcija. Mokiniai, pasiskirstę vaidmenimis (istorikai, kalbininkai, laiško apipavidalintojai), turi ištirti konkretų Čiurlionio gyvenimo laikotarpį, jam artimą asmenį (pvz., Sofiją Kymantaitę), to meto kalbos stilių, popieriaus tekstūrą, pašto ženklus. Taip mokiniai ne tik sužino faktus, bet ir emociškai įsijaučia į praeities dvasią, supranta, kad istorija yra gyvas, materialus audinys. Čia netgi minima slapta ženklų kalba, kuria Čiurlionis susirašinėjo su broliu, taip atveriant duris į asmeniškesnį, žaismingesnį menininko pasaulį.
Kita pamoka, „Kūnas“, tiesiogiai atsako į klausimą, kuo Čiurlionis aktualus šiandien, tyrinėjant praeities darbo kultūrą. Ji klausia: „Kaip liaudies kūryboje susilieja kūnas, darbas ir gyvenimas?“. Čia analizuojamos lietuvių liaudies dainos, ypač sutartinės, kaip neatsiejama sunkaus fizinio darbo (rugiapjūtės, linamynio) dalis. Mokiniai aiškinasi, kaip dainos ritmas padėdavo palaikyti darbo tempą, stiprinti bendruomenę. Tai leidžia suprasti, kodėl Čiurlioniui, harmonizavusiam liaudies dainas, buvo svarbi jų gyvybė, o ne muziejinė vertė. Šiuolaikiškumo suteikia užduotis – sukurti naują darbo dainą šiuolaikinei profesijai. Taip pat pateikiamos nuorodos į šiuolaikinės menininkės Linos Lapelytės operą „Geros dienos“, kurioje kasdieniškos prekybos centro darbuotojų patirtys virsta muzika, taip parodant, kad liaudies dainos tradicija gali būti gyva ir aktuali šiandien.
Ekologija, tapatybė ir simbolių perkūrimas
Rinkinys drąsiai neria į šiuolaikines problemas. Pamokoje „Paukštis“ klausiama: „Kas, jei paukščiai galėtų mus išmokyti klausytis kitaip?“. Tai kvietimas įsiklausyti į gamtą. Mokiniai eina į lauką, stebi paukščius, bando atpažinti jų giesmes (leidinyje siūloma naudotis programėlėmis, pvz., „Merlin Bird ID“), o vėliau analizuoja paukščio simboliką Čiurlionio kūryboje ir lietuvių kultūroje. Taip menas susiejamas su ekologiniu sąmoningumu ir bioakustika.
Skyriuje „Tvanas“ Čiurlionio paveikslų ciklai „Audra“ ar „Rūstybė“ tampa atspirties tašku kalbėti apie pasaulio pabaigos naratyvus. Tačiau tema išplėtojama kur kas plačiau – nuo senųjų mitų (pvz., Gilgamešo epo) iki šiuolaikinių ekologinių grėsmių ir distopinių vizijų. Čiurlionio menas čia veikia kaip priemonė apmąstyti kolektyvines baimes, atsakomybę ir trapų žmogaus santykį su gamta.
Bene provokatyviausia pamoka yra „Tapatybė“, kurios centre – klausimas: „Ką bendro turi M. K. Čiurlionis ir Š. Marčiulionis?“. Analizuojamas šiuolaikinio menininko Donato Jankausko-Duonio kūrinys „Marčiurlionis“ – autoportretas, kuriame jis įsikūnija į Čiurlionį. Tai tampa pretekstu diskutuoti, kaip kuriami nacionaliniai simboliai, kaip lengvai jie virsta prekės ženklais, kas turi teisę juos perkurti ir ką reiškia atpažinti žmogų vien iš jo įvaizdžio. Ši pamoka sujungia dailę, medijų raštingumą, etiką ir ekonomiką, skatindama kritiškai mąstyti apie tapatybės konstravimą.
Vaizduotės žemėlapiai ir kosmoso paslaptys
Leidinyje didelis dėmesys skiriamas vaizduotei kaip pažinimo įrankiui. Pamokoje „Žemėlapis“ mokiniai susiduria su fundamentaliu kartografijos iššūkiu – kaip sferinį paviršių paversti plokštuma. Atlikdami praktinį eksperimentą su apelsinu (ant jo nupiešę dienovidinius ir bandydami žievę iškloti ant stalo), jie patys pamato vaizdo iškraipymo neišvengiamumą. Čia pat cituojamas Umberto Eco tekstas apie 1:1 mastelio žemėlapį, o Čiurlionio peizažas „Raigardas“ pristatomas ne kaip tikslus atvaizdas, o kaip asmeninis, emocinis žemėlapis.
Pamoka „Kosmosas“ kviečia pakelti akis į dangų. Naudodamiesi skaitmenine programa „Stellarium Web“, mokiniai tyrinėja žvaigždynų judėjimą, analizuoja, kodėl Šiaurinė žvaigždė nejuda, ir lygina tai su Čiurlionio „Zodiako“ ciklu. Taip astronomija, fizika ir matematika susitinka su mitologija ir menu, parodant, kad dangus visais laikais buvo ne tik stebėjimo, bet ir įkvėpimo šaltinis.
Galiausiai, „Sapnas“ gilinasi į pasąmonės pasaulį, kuriame gimė ne viena Čiurlionio idėja. Mokiniai skatinami vesti sapnų dienoraštį ir jį analizuoti ne tik per psichoanalizės, bet ir per kūrybos prizmę, lygindami savo patirtis su Čiurlionio ciklu „Pasaulio sutvėrimas“.
Šis pamokų rinkinys yra sėkmingas bandymas išlaisvinti Čiurlionį iš meno istorijos rėmų ir paversti jį įrankiu, padedančiu jaunam žmogui geriau suprasti ne tik meną, bet ir pasaulį bei save patį. Tai įrodymas, kad tikrasis menas nemiršta, o tampa amžinu įkvėpimo ir dialogo šaltiniu.